Smurtavęs patėvis ir tai toleravusi motina – į teismą

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, susijusį su piktnaudžiavimu tėvų teisėmis ir pareigomis, fizinio skausmo sukėlimu mažamečiams vaikams bei vieno jų nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismui perduotoje nagrinėti byloje šiomis nusikalstamomis veikomis kaltinami du plungiškiai – 39-erių metų vyras ir 46-erių metų jo sutuoktinė.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pora augino du jų bendrus vaikus ir du iš ankstesnės moters santuokos.
Tyrimo metu surinktų duomenų visuma atskleidė, kad šeimoje smurtas prieš vaikus galėjo būti vartojamas nuo 2015 metų. Įtariama, kad kaltinamasis sistemingai fiziškai ir psichologiškai gniuždė savo sutuoktinės mažametį vaiką iš ankstesnės santuokos. Gautos ekspertų išvados parodė, jog dėl tokio žiauraus elgesio buvo padaryta žala mažamečio psichinei sveikatai.
Už tai teisme privalės atsakyti ne tik smurtavęs patėvis, bet ir vaiko nepriežiūra kaltinama mama. Surinkti duomenys leidžia įtarti, jog ji toleravo savo sutuoktinio smurtą prieš mažametį, nesikreipė dėl to į teisėsaugos institucijas ir tai lėmė vaiko psichinės sveikatos sutrikdymą.
Sutuoktiniams pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis) ir pagal 138 straipsnio (nesunkus sveikatos sutrikdymas) 2 dalies 1 ir 3 punktus.
Tyrimo metu taip pat surinkta duomenų, kad kaltinamasis galimai smurtavo ir prieš kitus kartu gyvenančius vaikus. Tokiais savo veiksmais plungiškis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).
Vyras anksčiau jau buvo nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant dvejiems metams dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Kaltinamajam nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo su draudimu artintis prie vaikų bei lankytis jų gyvenamojoje vietoje.
Siekdama užtikrinti vaikų saugumą ir gerovę prokurorė, bendradarbiaudama su Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone atstovais, priėmė sprendimą motiną su vaikais apgyvendinti krizių centre, kur šeimai teikiama kompleksinė pagalba.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi ir valstybinį kaltinimą teisme palaikysianti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Liudmila Galič teigė, kad dažnu atveju vaikus tenka ginti nuo jų pačių šeimų. „Patyręs fizinį smurtą vaikas labiausiai nukenčia ne fiziškai, bet patiria ilgalaikes psichologines pasekmes, kurios paveikia jo raidą, elgesį, savijautą. Tėvai privalo sudaryti palankias sąlygas savo vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, parengti juos savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tais atvejais, kai tėvai neužtikrina vaiko gerovės, jie privalo atsakyti už savo nederamus veiksmus“, – sakė prokurorė.
Baudžiamasis kodeksas tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, numato laisvės atėmimą iki penkerių metų. Asmenys, piktnaudžiavę tėvų teisėmis ir pareigomis, gali būti nubausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o už fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.