Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos tinklapyje dėmesį patraukė vienas Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktoriaus įsakymas – „Dėl buvusios sodybos atstatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. 7809/0004:8) Pašatrijos k., Luokės sen., Telšių r. sav., Šatrijos kraštovaizdžio draustinyje“.
Direktoriaus įsakyme rašoma: „<…> Atsižvelgdamas į 2025 m. balandžio 29 d. prašymą priimti sprendimą dėl sodybos atstatymo Pašatrijos k., Luokės sen., Telšių r. sav., žemės sklypo kadastrinis Nr. 7809/0004:8 <…> N u s p r e n d ž i u leisti žemės sklype, esančiame Pašatrijos k., Luokės sen., Telšių r. sav., kadastrinis Nr. 7809/0004:8, Šatrijos kraštovaizdžio draustinyje, atstatyti buvusią sodybą. <…> Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas.“
Įsakymą pasirašė atliekantis direktoriaus funkcijas Vygantas Kilčauskas.
Iš šio sprendimo akivaizdu, kad šalia Šatrijos kalno būtų leidžiama atkurti iki 2 ha dydžio sodybą. Ar toks žingsnis nekelia rimtos grėsmės vienai gražiausių Lietuvos vietų?
Ar neprarasime Šatrijos kalno?
Suprantama, įstatymai to daryti nedraudžia, bet gal šiuo atveju visuomenės interesai – matyti unikalų Šatrijos kalną ir jį lankyti – gali būti svaresni už vieno žmogaus interesus? Juolab kad nestinga pavyzdžių, kaip draustiniuose atkuriamos sodybos iš pradžių būna lyg ir „nekaltas“ veiksmas, bet paprastai dažnai už to vėliau išlenda verslo interesai. Ypač kai pasikeičia sodybų savininkai.
Kas gali būti užtikrintas, kad šioje atkurtoje sodyboje visai greta gražuolės Šatrijos po kurio laiko neįsikurs kaimo turizmo triukšmingas objektas su aukšta tvora, o gal bus įsteigta ferma ar dar kas tik nori? Ar nenutiks taip, kad Šatrijos kalno viršūnę galėsime matyti tik iš didelio atstumo arba džiaugtis buvusiu grožiu nuotraukose?
„Telšių ŽINIŲ“ feisbuko rubrikoje „Nuomonių laukas“ paklausėme, ką apie tokį sprendimą mano skaitytojai. Nuomonių būta visokių.
Edmundas Samoška: „Nu, gerai, kad ne ant kalno. Jaučiu, bus koks viešbutis.“
Orinta Kimčė: „Iš pradžių papėdėje, o po to ir ant kalno, vėliau ir kalną privatizuos.“
Dovilė PaniuškytėIgnotienė: „Juk buvusią sodybą atstatys, ne daugiaaukštį namą statys. Neužstos piliakalnio grožio.“
Nerijus Skirmantas: „Žinau žmogų, kuriam Varnių regioninis parkas draudė net bulves sodinti, žmogus gyvena ten visą gyvenimą.“
Kristina Strakšaitė Tolė: „Šalia Šatrijos yra ne viena sodyba ir jokios grėsmės piliakalniui jos nekelia. Nekels ir dar viena ar kelios.“
Jolanta Andrijaitytė: „Kaip dvarą sutvarkė, kur anksčiau žmonės gyveno, važiuojat ant Šatrijos kalno ir nieko nenutiko, stovi kaip stovėjęs.“
Įtaka kraštovaizdžiui
Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo Simono Bagdono teigimu, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija priėmė sprendimą dėl buvusios sodybos atstatymo vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Pagal galiojančius teisės aktus tokia galimybė yra, jei sklypo savininkas turi įrodančius dokumentus, istorinius žemėlapius ar kitą aktualią informaciją apie sodybos buvimo vietą. Kiek vedėjui žinoma, sodyba toje vietoje egzistavo, šiuo metu sunykusi, išlikęs tik senas sodas.
„Praėjusią savaitę kartu su Varnių regioninio parko ir Telšių rajono savivaldybės atstovais buvome nuvykę į vietą apžiūrėti dėl sodybos atstatymo galimos įtakos kraštovaizdžiui. Susirinkime dalyvavo ir žemės sklypo savininkas, kuris parodė norimos atkurti sodybos vietą. Sodybos vieta – išlikęs senas sodas, kuris iš visų pusių apaugęs brandžiais medžiais. Apžvelgus sodybos vietą nuo Šatrijos kalno viršaus, paaiškėjo, kad dėl brandžių medžių juostos priešais sodą norimos atkurti sodybos pastatai nesimatys ir tai nedarys įtakos esamo kraštovaizdžio unikalumui“, – patikino vedėjas.
Pasak S. Bagdono, po apžiūros vieningai buvo nuspręsta, kad sodybai atkurti parinkta vieta tinkama, tačiau būtina išsaugoti brandžius medžius, kurie atriboja seną sodą nuo Šatrijos kalno, tokiu būdu nebus paveikiamas išskirtinis Žemaitijos objektas ir jo vertė.
Žemės sklypo plotas – daugiau nei 10 ha
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Mindaugas Balčiūnas informavo, jog, įvertinus archyvinius dokumentus ir nustačius buvusios sodybos buvimo faktą tam tikroje teritorijoje, sprendimai dėl buvusių sodybų atstatymo priimami vadovaujantis Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106 „Dėl sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
- Balčiūnas tvirtino, jog, pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti sodybos pastatus buvusioje sodyboje, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote, taikant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus apribojimus.
Pasak direkcijos vadovo, nagrinėjamu atveju žemės sklypas yra kompleksiniame Šatrijos kraštovaizdžio draustinyje. Pagal VĮ Registrų centro išrašą, žemės sklypo (kad. Nr. 7809/0004:8), esančio Pašatrijos k., Luokės sen., Telšių r. sav. (kuriame planuojama atstatyti buvusią sodybą), bendras plotas yra 10,6500 ha, tačiau sodybos vieta ir sodybos pastatų bei inžinerinių statinių statybos zonos plotas turės būti nustatytas Kaimo plėtros žemėtvarkos projekte, kurį tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Sodybos gretaunikalių objektų
Pakomentuoti šią situaciją paprašėme Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos.
VSTT Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistai, teikdami atsakymą, atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal deleguotas funkcijas, VSTT nedalyvauja buvusių sodybų atkūrimo procese. Saugomų teritorijų direkcijos (nagrinėjamu atveju – Žemaitijos STD) turi įstatymų suteiktą diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl buvusių sodybų atkūrimo galimybės.
Buvusių sodybų atkūrimo galimybė valstybiniuose parkuose ir gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose įtvirtinta dar 2001 m. LR saugomų teritorijų įstatyme. Jame nurodyta, kad buvusi sodyba – vieta, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, kuris neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyti pagal valstybės archyvuose arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos saugomų kartografinių dokumentų, išleistų 1900 ar vėlesniais metais, patvirtintas kopijas, jeigu jie neišlikę ar išleisti ankstesniais nei 1900 m., – jų buvimo juridinis faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
LR Vyriausybės patvirtintame Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos apraše nurodyta, kad sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos, o dėl buvusių sodybų atstatymo savivaldybių tarybų įsteigtose saugomose teritorijose – savivaldybių administracijos. Arba pagal teismo sprendimus.
Pasak VSTT viešųjų ryšių specialistės Dianos Rakauskaitės, kadangi Šatrijos kalnas yra kultūros paveldo objektas, rengiant sodybos projektą bus nagrinėjama ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistų.
„Sodyba yra buvusi ne ant Šatrijos kalno, o greta jo, papėdėje, medžiais apaugusioje teritorijoje. Todėl nėra pagrindo teigti, kad „kils grėsmė prarasti Šatrijos kalną“. Vertinant situacijas visoje Lietuvoje, galima rasti ir kitų pavyzdžių, kai sodybos yra greta unikalių objektų, kaip antai – sodyba prie Medvėgalio kalno, kuri yra tapusi neatsiejama kraštovaizdžio dalimi“, – sakė D. Rakauskaitė.
Pakenkti neturėtų
Seimo narės Agnės Jakavičiutės-Miliauskienės pirminiu vertinimu, panašu, kad Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija sprendimą priėmė vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, t. y. jie identifikavo, kad anksčiau tame sklype buvo / galėjo būti sodyba. „Asmenys, kuriems tas sklypas priklauso, turi teisėtą interesą juo naudotis ir atkurti buvusią sodybą, ypač jeigu tie asmenys yra buvusių šeimininkų giminaičiai ar palikuonys. Manau, kad grėsmė prarasti Šatrijos kalną kaip išskirtinį Žemaitijos objektą nekyla, nes pasitikint institucijomis jau anksčiau toje vietoje buvo sodyba. Žinoma, kad atstatyta sodyba pakeis unikalų gamtovaizdį, tačiau, atsižvelgiant į sklypo vietą, pakenkti neturėtų“, – tikino Seimo narė.
Išsaugoti unikalų kraštovaizdį
Seimo nario Martyno Gedvilo nuomone, Šatrijos kalnas – tai ne eilinis reljefas, o Žemaitijos širdis, mūsų tapatybės simbolis. Todėl bet kokie bandymai statyti ar „atstatyti“ sodybas greta šio unikalaus objekto turi būti vertinami itin griežtai.
- Gedvilas patikino, jog pagal įstatymą buvusių sodybų atstatymas ant senųjų pamatų gali būti leidžiamas, tačiau tik tada, kai tai nepažeidžia kraštovaizdžio apsaugos principų ir nekelia grėsmės gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui. Kitaip tariant, atkurti galima, bet ne bet kaip. Šatrijos kalno apylinkėse galioja aiškūs architektūriniai kriterijai – statinių aukštis, stogo nuolydis, dangos tipas, spalvinė gama, langinės ir kiti elementai turi derėti prie tradicinės žemaitiškos aplinkos ir neužgožti kalno silueto.
„Jei sodybos atstatymas bent menkiausiai keistų Šatrijos kalno panoramą ar darytų įtaką jos vizualinei išraiškai, toks leidimas būtų nepriimtinas ir neturėtų būti išduodamas. Viešasis interesas – išsaugoti šį unikalų kraštovaizdį – čia turi būti svarbesnis už bet kurio privataus asmens planus. Šatrijos grožis ir jos vaizdas nuo amžių buvo Žemaitijos simbolis. Jis toks turi išlikti ir ateities kartoms“, – sakė M. Gedvilas.
