Antradienį sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje aptarta, kaip vyksta institucinės globos pertvarka. Dar kartą grįžta prie išblaivinimo paslaugos teikimo klausimo.
Vaikų globos namų auklėtinių mažėja
2015-ųjų pavasarį paaiškėjo, kad Plungės vaikų globos namai patenka į sąrašą tų įstaigų, kuriose iki 2020-ųjų bus vykdoma 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonė „Institucinės globos pertvarka“. Tai reiškia, kad tokiose įstaigose augantys vaikai turėtų būti globojami šeimose, bendruomeniniuose namuose ar pan.
Šiek tiek informacijos šiuo klausimu politikams pateikė Telšių regiono pertvarkos procesų ekspertė Laima Jurytė-Zakarauskienė.
Pasak pranešėjos, pokyčiai neišvengiami, o pirmajame etape iki 2018 metų būtina gerai išanalizuoti, kokios paslaugos reikalingos, ieškoti jų teikimo variantų ir pan. Nuo 2018-ųjų iki 2020-ųjų reikėtų pereiti prie paslaugų infrastruktūros plėtros.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė viešniai sakė, jog nelengva rasti žmonių, norinčių į šeimą priimti svetimą vaiką. Be to, globos namų auklėtinių skaičius mažėja natūraliai – jie užauga. Pernai buvo parengta 15 globėjų, šiais metais – jau 23, paruošimo laukia dar trys.
G. Vasylienės nuomone, gal Savivaldybės tarybos sprendimas mokėti pagalbos pinigus (76 Eur per mėnesį) padėtų greičiau rasti globėjų.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldona Striaukienė kalbėjo, kad šiuo metu Plungės vaikų globos namuose gyvena 37 auklėtiniai. „Neskubame atimti vaikų, darome viską, kad jie kuo ilgiau būtų šeimose. Kartais net labai geriantys tėvai sugeba pasirūpinti atžalomis. O globos namų auklėtinis visada nori grįžti į savo šeimą“, – teigė ji.
Anot specialisčių, bendruomeninių namų, kur bute gyventų keli vaikai, juos prižiūrėtų socialiniai darbuotojai, steigimas – betikslis. Nes niekas nesikeičia: tėvo ir motinos nėra, tas pats gyvenimas su tais pačiais žmonėmis, tik mažesniame kolektyve.
G. Vasylienė akcentavo, kad prie rizikos šeimose augančių vaikų socialinių įgūdžių vystymo labai prisideda vaikų dienos centrai. „Tik nuo jūsų, tarybos nariai, priklausys, ar tokių dienos centrų atsiras kiekvienoje seniūnijoje“, – kalbėjo ji. O pertvarkos procesų ekspertė linkėjo kryptingai eiti link tikslo.
Sprendimas dar nerastas
Spalį Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje diskutuota apie galimybę Plungėje teikti išblaivinimo paslaugas. Tada ligoninės atstovai užsiminė, kad per metus jų įstaigai tokios paslaugos kaštuoja apie 100 000 eurų. Plungės krizių centro direktoriui Gintarui Armaliui buvo pavesta paskaičiuoti, kiek kainuotų, jei girtuoklių blaivinimu užsiimtų jo vadovaujama įstaiga. Taigi po mėnesio vėl grįžta prie šio klausimo.
Savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė papasakojo, kad kalbėjo su neseniai Kaune atidarytos blaivyklos (Saugios nakvynės namų) atstovais. Jie išdėstė problemas, su kuriomis jau teko susidurti. Visų pirma kilo klausimas, kas turi sumokėti už tuos asmenis, kurie už savo saugią nakvynę įstaigai nemoka. Taip pat nepasiteisino lovos, nes neretai girtuokliai iš jų iškrenta, susižaloja ir pan., todėl patarė naudoti poroloninius, gerai dezinfekuojamus čiužinius. „Turiu žinių, kad mūsų pavyzdžiu pasekti planuoja Klaipėda. Tik laukia, kol mes pradėsime, ir žiūrės, kaip seksis“, – sakė O. Gerulskienė.
G. Armalio manymu, neblaiviems asmenims apnakvindinti labiausiai tiktų modulinės buitinio konteinerio patalpos. Vienu metu jose galėtų nakvoti 5–6 žmonės. Toks skaičius Plungei turėtų būti pakankamas.
Krizių centro direktorius pastebėjo, kad pradėjus teikti laikino apnakvindinimo paslaugą įstaigai dar reikėtų vieno socialinio darbuotojo etato, 0,25 socialinio darbuotojo padėjėjo etato ir vieno budėtojo etato. Darbo užmokesčiui tuomet per metus prireiktų 8 132 eurų. Modulinis konteineris kainuotų apie 30–40 tūkstančių eurų.
Komiteto nariams kilo klausimų, kiek atsieitų šildymas, vanduo. Taip pat diskutuota, kas neblaivų asmenį turėtų atvežti į laikino apnakvindinimo vietą.
Pasak G. Vasylienės, tiksliai nežinant kaštų neaišku, gal pigiau šią paslaugą būtų pirkti iš ligoninės.
Taigi svarstymai vėl nukeliami, kad namų darbai būtų atlikti iki galo. Ligoninė ir Krizių centras turi pateikti skaičiavimus, kiek kainuotų vieno asmens laikinas apnakvindinimas.
„Ne mums tie žmonės kelia problemų. Jie trukdo medikams, policijai. O mes siūlome juos įtraukti į socialinių paslaugų tinklą. Išmiegojusiam galėtume parodyti Krizių centro gyventojus, galėtų pabendrauti su jais. Iš karto gal ir nesusidomėtų, bet kitą kartą atvežtas galbūt pamąstytų“, – samprotavo G. Armalis.
