Su alsėdiškiais – apie bendruomenės pastatą ir aikštę

Birželio 9 dieną Alsėdžių gyventojai rinkosi į parapijos namų salėje surengtą susitikimą su projektuotojais, kurie turėjo pristatyti miestelyje planuojamas permainas. Alsėdiškiai sužinojo, kaip ketinama pertvarkyti buvusią kolūkio kontorą ir kokia veikla joje numatyta. Vėliau kalbėta apie centrinės aikštės rekonstravimą ir 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Stanislovo Narutavičiaus ir Jono Smilgevičiaus įamžinimą.

Su buvusio kolūkio pastato, kurio adresas – Telšių g. 3, rekonstravimo galimybėmis supažindino projektavimo darbus atlikę uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas namas“ atstovai. Jau nuspręsta, kad šio administracinio statinio paskirtis bus pakeista – į kultūros.
Rekonstruoto pastato rūsyje planuojama įrengti katilinę, patalpą jaunimui, dušą ir skalbyklą, kuriais naudotis galėtų vargingiau gyvenantys ir jokių patogumų savo namuose neturintys žmonės. Pirmame aukšte atsirastų seniūnijos darbuotojų kabinetai, muziejus ir nedidelė susirinkimų salė, antrame – didelė bendruomenės renginių salė ir rūbinė.
Alsėdiškiams toks pastato atgaivinimo planas patiko. Klausimų kilo tik dėl neįgaliųjų ir senyvo amžiaus žmonių – kaip jie pateks į antrame aukšte esančią salę. Gal žadama įruošti liftą?
Anot projektuotojų, liftas – brangus dalykas, tad jo tikrai nebus, bet neįgalieji ir senukai nebūsią palikti be renginių. Kaip jiems patekti į antrą aukštą, dar būsią sugalvota.
Miestelio aikštės rekonstravimo projektą alsėdiškiams pristatė UAB Projektavimo ir restauravimo instituto, kuris projektinius pasiūlymus rengė vadovaudamasis Plungės rajono savivaldybės administracijos užsakymu, architektė-restauratorė Giedrė Miknevičienė. Akcentuota, jog aikštė projektuota atsižvelgiant į tai, kad joje bus įprasmintas Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas.
Be signatarų įamžinimo, Alsėdžių aikštės rekonstravimo projektui keliami tokie tikslai: numatyti, kaip sutvarkyti šią svarbiausią miestelio visuomeninę erdvę vadovaujantis istorine ir urbanistine analize, parengtu detaliuoju planu, atkurti aikštės vientisumą ir vizualinius ryšius su bažnyčia, pritaikyti ją naujoms funkcijoms (reprezentacinei, miestelio renginių, rekreacinei).
Kaip sakė G. Miknevičienė, prieškaryje Alsėdžių aikštė buvo gana paprasta, negrįsta, šaligatviai – betoninių trinkelių. Tai buvo miestelio centras, kurio pagrindinė funkcija – turgus. Tiesa, šurmulio čia nestigdavo tik savaitgaliais, paprastomis dienomis būdavo gana ramu. Po Antrojo pasaulinio karo turgūs Alsėdžiuose nebebuvo rengiami, tad aikštė neteko pagrindinės savo funkcijos. Nebenaudojamoje erdvėje buvo įruoštas skveras, kuris, anot architektės, gerokai ignoravo esantį paveldą.
Aikštės dominantė – bažnyčia. Deja, dabar, ypač – vasarą, kai sužaliuoja medžiai, jos net nebesimato. O turėtų. Taigi skveras užstoja svarbiausią miestelio statinį. Siekdami atkurti aikštės erdvės vientisumą ir vizualinius ryšius su maldos namais, projektuotojai siūlo minimalizuoti skverą, paliekant tik vertingiausius medžius.
Paminklą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams siūloma statyti dabartinio skvero centre. Kadangi reljefas, einant link bažnyčios, aukštėja, aikštę ketinama tvarkyti keliomis terasėlėmis.
Problemų kelia aikštę kertantis rajoninės reikšmės kelias. Jį siūloma patraukti į pakraštį, arčiau pastatų, ir atskirti borteliais, apsauginiais stulpeliais ir dangos pagrindu. Šiaurinėje aikštės dalyje, arčiau Platelių gatvės, būtų galima padaryti vietų laikinam automobilių statymui.
Kaip pasakojo G. Miknevičienė, institutas buvo parengęs keletą Alsėdžių miestelio aikštės rekonstravimo variantų. Pasitarus su architektais ir paveldosaugininkais liko du. „Paveldosaugininkai norėtų, kad aikštę projektuotume visiškai tuščią – tokią, kokia ji buvo, kai čia vykdavo turgūs. Jie pritaria tik paminklui ir gėlynams aplink jį, bet mums tokia atrodo pernelyg nyki“, – dėstė G. Miknevičienė. Antrasis variantas – su želdiniais, t. y. su karpomomis gyvatvorėmis ir alsėdiškiams svarbiu ąžuolu. „Mums šis variantas priimtinesnis“, – sakė architektė. „Mums irgi. Tik mes siūlytume gyvatvores sodinti ne vienoje paminklo pusėje, o iš abiejų – kad žalumos būtų dar daugiau“, – kalbėjo Alsėdžių bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis.
Numatyta, kad aikštę apšvies gatvės žibintai. Pačiam paminklui apšviesti bus pastatyti keturi dekoratyviniai šviestuvai. Žinoma, aikštėje bus suoliukų, šiukšliadėžių.
Paminklą S. Narutavičiui ir J. Smilgevičiui pristatė jį kūrusi skulptorė Daliutė Ona Matulaitė: „Iš pradžių galvojau apie signatarų portretus, bet paskui nusprendžiau, kad kur kas geresnis šis variantas – į ritinėlį susuktas Nepriklausomybės Aktas, kurį laiko Žemaitijos stiprybės simboliai – meškos. Priekinėje dalyje užrašytas dokumento pavadinimas, data ir trumpos signatarų biografijos. Nugarinėje pusėje – Nepriklausomybės Akto tekstas.“
Paminklas būsiąs pilkšvai rusvo granito. Maždaug 2,5 metro aukščio.