Praėjusį penktadienį, rugsėjo 20-osios vakare, Plungės kultūros centre parodyta šiuolaikinio šokio spektaklio „Suk suk“ premjera.
Tai pirmasis jaunojo menininko Dovydo Strimaičio ir Šeiko šokio teatro bendras spektaklis, kuris yra dalis Prancūzijos ir Lietuvos kūrybinio bendradarbiavimo programos „KlaipėDAnse“.
Pusvalandžio trukmės spektaklyje matyti ryškus judėjimo ratu motyvas, kurį be perstojo kuria šokėjos, pasidabinusios lietuvių liaudies tradiciniais kostiumais. Vaizdinį pagyvina nuolat atsikartojantis dainos „Suk, suk ratelį“ takelis ir apšvietimo transformacijos scenoje.
Spektaklio choreografija sukurta D. Strimaičio ir šokėjų Emos Senkuvienės, Marijos Untulytės, Gintarės Marijos Usės, Eivino Dzienos, Artūro Nīgalio, Edvardo Kažarnovičiaus.
D. Strimaitis yra Lietuvos šiuolaikinio šokio menininkas, gyvenantis ir kuriantis Prancūzijoje ir Belgijoje, šiais metais gavęs „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimą. Baigė šokio bakalauro studijas „Codarts“ universitete Nyderlanduose, 2019–2022 m. buvo Marselio nacionalinio baleto šokėjas.
„Suk, suk ratelį, suk į vieną pusę…“
„Ratas šokyje – labai dažnai atsikartojantis motyvas. Tiek rato idėja, tiek sukinio judesys. Visur, bet kokios stilistikos šokyje: liaudies, klasikiniame, gatvės. Ratas yra tobula figūra, nes visi taškai yra vienodai nutolę nuo centro“, – po premjeros mintimis dalijosi choreografas ir idėjos autorius D. Strimaitis.
Anot jo, ratas suteikia galimybę be perstojo bėgti, nesustojant judėti begalę laiko. Tai išryškėja ir šiame spektaklyje.
Į klausimą, kaip kilo sumanymas sukurti tokį pasirodymą, D. Strimaitis atsakė: „Man gimė idėja pastatyti ką nors pagal dainą „Suk, suk ratelį, suk į vieną pusę“. Tiesiog ją išgirdau automobilyje. Patys žodžiai jau diktuoja šokį.“
Šokio spektaklio „Suk suk“ premjera ir šimtmečio Lietuvos dainų šventė įvyko 2024 metais. Tačiau tai, pasak choreografo, tik simbolinis sutapimas: „Dainų šventės 100-metis taip tik sutapo. Įsivaizduoju, jog bus žmonių, kuriems nepatiks, kaip mes liaudies šokį interpretuojame, o kitiems galbūt patiks. Daug klausimų buvo po tos Dainų šventės – ar tie liaudies šokiai, kuriuos mes šokame, iš tikrųjų yra liaudies? Ar jie tikri, autentiški? Ar nėra kažkieno sukurti?“
D. Strimaitis kalbėjo ir apie kitus spektaklio keliamus svarbius klausimus: „Liaudies šokiai yra truputėlį mirę, būtent tokie, kaip mes juos įsivaizduojame. Šiaip liaudies šokiai yra tie, kuriuos žmonės šoka susirinkę kartu. Tikrieji liaudies šokiai tikriausiai vyksta klube, diskotekose, kur liaudis susirenka ir visąlaik šoka. Dėl to spektaklyje parinkta ir elektroninė muzika, kuri apie tai užsimena.“
Šiuolaikinio šokio plėtra regionuose
Viena iš spektaklio šokėjų M. Untulytė teigė: „Šis spektaklis asmeniškai man ypatingas tuo, kad dalinai grįžtu į tautinį šokį. Esu iš Plungės, kur šokau tautinius šokius, baigiau meno mokyklą. Visa mano kelionė prasidėjo nuo tautinių šokių.“
Šeiko šokio teatro šokėja džiaugėsi, jog šiuolaikinio šokio kultūra skinasi kelią ir į mažesnius miestus: „Kai atveži pasirodymus į regionus, žmonės netgi kartais šilčiau priima. Apskritai manau, kad labai svarbu atvežti šiuolaikinį šokį į mažesnius miestus, nes juose retai kur žmonės turi galimybę pamatyti tokio tipo kultūrą.“
Šeiko šokio teatro trupė atvyko plungiškiams ir miesto svečiams ne vien pristatyti šios premjeros – visą savaitę rezidavo Plungės kultūros centre, kur intensyviai repetavo, organizavo šokio dirbtuves.
Po premjeros Plungėje spektaklis „Suk suk“ buvo rodomas Menų spaustuvėje Vilniuje ir festivalyje „Plartforma“ Klaipėdos kultūros fabrike.
Ievos Jūros Jūraitės nuotr.
