Net ir kasmet mažėjant kyšininkavimo mastams, visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad sveikatos priežiūros sistema yra laikoma viena labiausiai korumpuotų sričių. Sveikatos apsaugos ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir pačios sveikatos priežiūros įstaigos šiai problemai skiria didelį dėmesį, siekdamos išgyvendinti šį neigiamą reiškinį.
Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Komunikacijos skyriaus viršininkės Renatos Endružytės, korupciją reikėtų vertinti kaip piktnaudžiavimą įgaliojimais, kai siekiama naudos sau ar kitam asmeniui. Paprastai papildomai padaroma žalos ir valstybei bei įstaigai, kurioje dirbama.
Neteisėtas atlygis siekiant naudos
Paprašyta apibrėžti, kas yra laikoma kyšiu sveikatos priežiūros sistemoje, STT atstovė sako, kad tai bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui forma išreikštas neteisėtas arba nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą einant pareigas.
„Sveikatos priežiūros sektoriuje paprastai siekiama neteisėtai atsilyginti už suteiktą ar planuojamą suteikti gydymo paslaugą, siuntimą gydytis, nedarbingumą ar vaistų receptą. Tai laikoma korupcija nepriklausomai nuo to, ar toks atlygis duodamas prieš ar po gydytojo veiksmų atlikimo“, – teigia R. Endružytė ir priduria, kad per pastarąjį dešimtmetį tarnyba yra pradėjusi daugiau kaip 100 ikiteisminių tyrimų dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sveikatos sektoriuje.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Nendrė Černiauskienė pastebi, kad korupcija sveikatos sektoriuje nėra taip plačiai paplitusi, kiek stipriai įsišaknijęs šis mitas.
Tokia nuomonė visuomenėje yra išplitusi dėl to, kad su sveikatos priežiūros sistema kiekvienas žmogus susiduria asmeniškai, nes visi esame pacientai, be to, į polikliniką ir ligoninę einame, kai suserga mūsų šeimos nariai, giminės, tad suteiktos paslaugos kokybę, gydytojo bendravimą vertiname per savo asmeninę nelaimės prizmę.
Svarbiausia – viešumas
Medikai taip pat vis garsiau ir atviriau kalba apie savo neigiamą požiūrį į kyšininkavimą. „Kaip ir visose ligoninėse, mes taip pat neigiamai žiūrime į kyšininkavimą. Tai iš senų laikų užsilikęs įprotis, kuris sukelia nepatogumų tiek pačiam gydytojui, tiek ir pacientui, – sako Plungės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Jurgita Anužienė. – Mes dirbame savo darbą, esame įsipareigoję kiekvienam pacientui, o gydymo eiga nepriklauso nuo dovanėlių.“
Pašnekovė džiaugiasi, kad korupcijos apraiškų ženkliai mažėja. Ateina nauja karta, kuriai net nekyla minčių už gydymą atsidėkoti papildoma dovanėle, tik vyresnio amžiaus žmonės vis dar yra linkę atsidėkoti gydytojams ir nesuvokia, jog duodami kyšį daro nusikaltimą. Dėl to svarbu šviesti pacientus, kad bet kokia dovanėlė yra nelegalus veiksmas.
Gydytoja teigia, kad kiekvienas ligoninės darbuotojas žino, kur kreiptis, jei jiems buvo pasiūlytas kyšis. „Įstaigoje dirba specialistas, kuris atsakingas už antikorupcinę veiklą. Tiek gydytojai, tiek kiti kolegos, susidūrę su bet kokia korupcijos apraiška, gali į jį kreiptis ir jam pranešti.“
Apie korupciją praneškite telefonu 112
Nuo šiol apie korupcijos apraiškas sveikatos apsaugos sektoriuje galima pranešti paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112. Juo gali skambinti tiek gydytojai, tiek pacientai. Tai padės greitai reaguoti į situaciją ir užkirsti kelią nusikalstamai veikai. Tačiau šiuo telefonu nereikėtų skambinti po nemalonaus įvykio praėjus kelioms valandoms ar net dienoms. Tuomet reiktų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ar Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.
Užs. Nr. I-721
