2019 metais Lietuva pateko į daugiausia alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo 2015 iki 2019 metų vienam 15 m. ir vyresniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoholio kiekį pavyko sumažinti net 17 proc. – iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje srityje subalansuota politika, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla.
Svaiginantis malonumas, virtęs gailesčiu sau
Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, turinti priklausomybę sukeliančių savybių. Alkoholiniai gėrimai plačiai vartojami jau daugelį šimtmečių, o to priežasčių yra ne viena. Vieni žmonės vartoja alkoholinius gėrimus norėdami numalšinti neigiamas emocijas, o kiti, priešingai, – siekdami sustiprinti teigiamas. Treti alkoholį įsivaizduoja tarsi įrankį, padėsiantį sustiprinti pasitikėjimą savimi, įgyti drąsos ir atsipalaiduoti.
„Vartodamas alkoholį norėjau pajusti tą svaiginantį jausmą, kuomet pasaulis pasidaro lengvas, paprastas, be rūpesčių. Man knietėjo sužinoti, ar tai yra tik iliuzija, ar taip gali būti iš tiesų“, – teigia 26-erių Augustinas, daugiau nei prieš trejus metus priėmęs sprendimą atsisakyti alkoholio.
Žengti tokį žingsnį vaikiną paskatino varginantis fizinis ir emocinis išsekimas, kurį jis jausdavo dienomis po išgertuvių. Sako jausdavęsis taip, kad kūnas egzistuoja, tačiau jo viduje tūno tuštuma: „Labiausiai nemėgdavau ir net bijodavau ryte pasižiūrėti į veidrodį, jausdavau sau gailestį. Atrodydavo, jog už visas praeitos paros linksmybes kūnas nemenką duoklę būtų atidavęs“.
Pokytis, reikalaujantis ryžto
Mintimis grįždamas į tą laiką, kai nusprendė išbraukti alkoholį iš savo gyvenimo, Augustinas pasakoja, jog buvo sunku atsisakyti to, kas dažnu atveju jauno žmogaus gyvenime yra įprasta.
„Minčių kova „verta ar neverta“ tęsėsi mažiausiai metus, nes būti vieninteliam blaiviam asmeniui draugų pilname kambaryje man atrodė kaip neįveikiama maratono distancija“, – kalbėjo jis.
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės, visiško psichotropinės medžiagos vartojimo atsisakymo proceso trukmė ir eiga priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai ir nuo jo turimo noro priimti pokytį.
„Skirtingas emocijų bei kylančių ar esamų problemų suvokimas tiesiogiai veikia mūsų psichiką, todėl pasakyti, kaip seksis žmogui atsisakyti alkoholio, yra kone neįmanoma. Vieniems tai padaryti pasiseka greičiau, kitiems prireikia daugiau laiko. Ieškantieji pagalbos gali kreiptis į psichologus-priklausomybių konsultantus, ieškantieji bendruomeniškos pagalbos – įstoti į anoniminių alkoholikų (AA) bendriją. Taip pat ir Respublikinis priklausomybės ligų centras teikia paslaugas norintiems gydyti alkoholio abstinenciją“, – dėsto specialistė ir akcentuoja, jog pagalba visuomet suteikiama tiems, kas jos paprašo.
Pajuto teigiamus sveikatos pokyčius
Alkoholio vartojimas, anot PSO, gali tapti kepenų pažeidimų, kepenų cirozės, širdies ir kraujagyslių, kasos ligų bei įvairių organų sistemų onkologinių susirgimų priežastimi.
„Higienos instituto duomenimis, 2022 m. Lietuvoje dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų mirė 651 asmenys, 158 asmenys mirė dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu. Pastebima, kad nors 2022 m. bendras alkoholio vartojimo sukeltų mirčių skaičius sumažėjo, bet, lyginant su 2021 m., padaugėjo mirčių dėl apsinuodijimų alkoholiu (2021 m. – 165 atvejai, 2022 m. – 178 atvejai)“, – teigė laikinoji departamento vadovė.
Sveikatos pokyčius teigia pajutęs ir Trakuose užaugęs Augustinas, tik šio pokyčiai – teigiami.
„Bėgimas ir važiavimas dviračiu tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, be kurios šiandien man būtų sunku save įsivaizduoti. Taip pat ir požiūris į fizinę, emocinę sveikatą bei jos puoselėjimą yra visai kitoks, nei buvo prieš tai. Kiekvieną dieną jaustis vienodai gerai tapo vienu iš pagrindinių mano gyvenimo prioritetų“.
Statistiškai lietuviai vartoja mažiau alkoholio
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistė akcentuoja, jog, nevartojant alkoholio, ne tik sumažėja rizika susirgti minėtomis ligomis, tačiau mažėja rizika atsirasti smurtui šeimoje, gerėja miego kokybė, žmogaus emocinė ir psichologinė sveikata tampa geresnė – žmogus jaučiasi tvirtai savimi, gali puoselėti socialinius santykius su visuomene.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2021 metais vykdytos gyventojų apklausos rezultatai atskleidžia, kad pastaraisiais metais alkoholio vartojimas Lietuvoje pastebimai mažėjo.
„Tyrimo duomenimis, 62,8 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų per paskutines 30 dienų buvo vartoję kokius nors alkoholinius gėrimus. Lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, alkoholio vartojimas per paskutines 30 dienų sumažėjo nuo 67,1 proc. (2016 m.) iki 62,8 proc. (2021 m.). Daliai gyventojų, kurie alkoholį vartojo kartą per savaitę ar dažniau, šis įprotis sumažėjo nuo 33,3 proc. (2016 m.) iki 23,7 proc. (2021 m.). Šis rezultatas 2021 m. buvo mažiausias per visą stebėjimo laikotarpį nuo 2004 m.“, – gerėjančia padėtimi šalyje džiaugėsi ekspertė.
Užs. Nr. I-686
