Taip likimas sudėliojo…

Rugsėjį prieš 150 metų gimė žymusis lietuvių kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Šimtmečiu vėliau nei šis kūrėjas pirmąjį rudens mėnesį pasaulį išvydo dar vienas išskirtinio talento žmogus – Mindaugas Peleckis – poetas, prozininkas, publicistas, filosofas, religijos ir mitologijos tyrinėtojas, hiperpoliglotas, bibliofilas. Taip likimas sudėliojo, kad apie šį šviesų žmogų reikia kalbėti būtuoju laiku, tačiau jo atminimas gyvas jį mylinčių ir jo talentu besižavinčių žmonių dėka. Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubo iniciatyva būtent Plungėje paminėtos M. Peleckio 50-osios gimimo metinės. Ta proga visuomenei pristatyta ir išskirtinė jo knygų kolekcija, kuri nuo šiol gulės Plungės vaikų ir jaunimo bibliotekoje, kur įrengtas M. Peleckio knygų kambarys, Baltuoju vadinamas: šviesus kaip ir šio žmogaus kūryba ir gyvenimas.

M. Peleckio knygų kambario pristatymą lydėjo parodos „Kitoks požiūris į kultūrą“ pristatymas. Renginio sumanytojas – Plungės S. Daukanto bibliofilų klubas ir jo ilgametis vadovas Gintautas Černeckis.
Talentingą kūrėją M. Peleckį prieš keletą metų pakirto, kaip manoma, skiepai nuo „kovido“. Gimė jis 1975 m. rugsėjo 12 d. Šiauliuose, rašytojų Leono ir Silvijos šeimoje. 1993 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, o 1999 m. – Vilniaus universitetą (žurnalistikos magistras). 1996 m. studijavo žurnalistiką Utrechto universitete (Nyderlandai), 1998 m. – žurnalistiką ir Europos Sąjungos politikos pradmenis Orhuso universitete (Danija), 2003 m. stažavosi Mastrichto universitete (Nyderlandai) ir Briuselyje (Belgija). 1997–1999 m. dirbo anglų ir rusų kalbų vertėju vertimų biure Vilniuje. 1999–2004 m. – reporteriu kultūros, teisėtvarkos skyriuose, specialiuoju korespondentu ir skyriaus redaktoriumi dienraštyje „Respublika“. Nuo 2008 m. buvo Kultūros, filosofijos ir meno instituto, nuo 2010 m. – Lietuvos kultūros tyrimo instituto, nuo 2014 m. – Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas (filosofijos kryptis). Buvo „Literatūros ir meno“ knygų apžvalgininkas, „Kultūros barų“, „Metų“, Balsas.lt“, „Ekspertai.eu“ bendradarbis.
M. Peleckis buvo vienintelis Europos rašytojas, tapęs Tarptautinės hiperpoliglotų asociacijos nariu. Kilęs iš senos Žemaitijos bajorų giminės, vienas pirmųjų gavo Bajorystės pripažinimo aktą (Gulbės herbo bajoras). 2012 m. įkūrė KITOKIO kultūros žurnalo „Radikaliai“ (radikaliai.lt) interneto svetainę.
Autoriaus bibliografijoje – 28 knygos, tarp kurių ne tik poezija, proza, bet ir kelios mokslinės studijos, išleistos Australijoje, Prancūzijoje, o prieš mirtį užbaigta disertacija „Mula Sadro būties filosofija (lyginamuoju požiūriu)“. Tai – pirmoji Lietuvos istorijoje iranistikos srities filosofijos disertacija, kurios pagrindinis objektas – žymus persų filosofas. Stažavosi ir dalyvavo mokslinėse konferencijose Irane (Teherane, Širaze, Kome).
Pagerbiant M. Peleckio atminimą ir talentą, nuo šiol Plungės vaikų ir jaunimo bibliotekoje veiks šio kūrėjo knygų bibliotekos kampelis. Į jo pristatymą praėjusią savaitę rinkosi ne tik plungiškiai. Atvyko ir M. Peleckio tėtis Leonas Peleckis-Kaktavičius – poetas, prozininkas, literatūrologas, eseistas, visuomenės veikėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos žurnalistų draugijos narys, literatūros almanacho „Varpai“, istorijos ir kultūros žurnalų „Lietuvos bajoras“ ir „Genealogija ir heraldika“ vyriausiasis redaktorius, 36 knygų autorius. Be to, jis yra Plungės S. Daukanto bibliofilų klubo bendramintis, bičiulis, remiantis bibliofilų sąjūdį Žemaičiuose, spausdinęs straipsnius apie plungiškių bibliofilų veiklą redaguojamame literatūros almanache „Varpai“.
L. Peleckis-Kaktavičius, prisimindamas sūnų, dėkojo, kad Plungėje taip prasmingai bus įamžintas jo atminimas. „Iš jo nevaikiškų pastebėjimų, vos 3 metų, buvo galima suvokti, kad auga kūrybos žmogus. Būdamas 4,5 metų Mindaugas parašė savo pirmąjį apsakymą, tiesa, didžiosiomis raidėmis. O kai jo 13-mečio eilėraščiai pasirodė spaudoje, sulaukė paties Eduardo Mieželaičio dėmesio. Vėliau jis parašė įžanginį žodį pirmajai Mindaugo knygai. Knygos, kalbos ir kelionės lydėjo Mindaugą visą gyvenimą. Parašė iš viso 28 knygas, išmoko per 30 kalbų, tokiu būdu tapdamas pirmuoju oficialiu rašytoju hiperpoliglotu Europoje. Nuoširdžiai ačiū už sūnaus pagerbimą. Viliuosi, kad jo knygos bus svarbios ir padės susigaudyti ne visuomet tobulame mūsų pasaulyje. Norėtųsi, kad Baltasis kambarys augintų naujų bibliofilų gretas. Kokie laikai beateitų, knygos niekas nepakeis. Svarbiausia, kad ji būtų svarbi jaunajai kartai“, – pažymėjo L. Peleckis-Kaktavičius.
Svarbus renginio momentas – M. Peleckio knygų dovanojimo ir perdavimo aktas. Trišalę sutartį pasirašė L. Peleckis-Kaktavičius, S. Daukanto bibliofilų klubo vadovas G. Černeckis ir Plungės viešosios bibliotekos direktorė Gintarė Gurevičiūtė. „Šiuo aktu pažymima, kad L. Peleckis-Kaktavičius dovanoja S. Daukanto bibliofilų klubui sūnaus M. Peleckio asmeninės bibliotekos knygų rinkinį, o Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka minėtą knygų rinkinį priima laikyti su teise leisti knygomis naudotis bibliotekos lankytojams vietoje“, – skelbia aktas. Iš viso Plungės bibliotekai perduota saugoti 1 410 egzempliorių.
Per literatūrinę popietę G. Černeckis supažindino renginio dalyvius su M. Peleckio kūrybine veikla, autorinėmis knygomis, dovanotomis Plungės bibliofilams iš rašytojo asmeninės bibliotekos. Aistė Talijūnienė, Irena Stražinskaitė-Glinskienė, Lėja Kaunaitė paskaitė keletą M. Peleckio kūrybos minčių, eilėraščių. Susirinkusieji pamaloninti ir muzikiniais intarpais: dainavo Plungės kultūros centro vokalinio kolektyvo „Hello“ jaunieji atlikėjai (vadovė Diana Paulauskienė).