„Išmetė kaip šunį iš kepyklos. Nei ačiū, nei sudie“, – tokiais žodžiais savo atleidimą iš Plungės sporto ir rekreacijos centro paaiškino ilgus metus ten dirbęs krepšinio treneris Genadijus Glikmanas. Kadangi jautėsi atleistas neteisingai, ugdymo įstaigos direktoriaus sprendimą jis apskundė Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijai. Ir… savo tiesą apgynė. Arba, tiksliau sakant, treneris ir Sporto ir rekreacijos centras, atstovaujamas direktoriaus Alvydo Viršilo, pasirašė taikos sutartį.
Skaitytojams priminsime, kad apie nusipelniusio trenerio atleidimą sužinojome visai atsitiktinai – nuvykę į mokyklinio autobusiuko priimtuvių ceremoniją Plungės „Saulės“ gimnazijoje, išgirdome, jog G. Glikmanas bus jo vairuotojas. Reikia pripažinti, kad šitoks trenerio karjeros pokytis gerokai nustebino.
Rugsėjo pradžioje kalbintas G. Glikmanas buvo įsitikinęs, kad tikroji jo atleidimo priežastis – nebijojimas išsakyti savo nuomonės, kuri neva nepatinka Plungės sporto ir rekreacijos centro (SRC) vadovui A. Viršilui. Esą šis prikalbino jo ugdytinius išeiti pas kitus trenerius, esą pririnko įvairių tėvų skundų, kad G. Glikmanas nekompetentingas treneris ir pan.
Sporto ir rekreacijos centre treneris norėjo padirbėti metus, išleisti treniruojamus 2003 m. gimusius vaikus ir tada gražiai atsisveikinti, bet… Birželį gavo įspėjimą apie atleidimą. O išeidamas iš darbo iš SRC vadovų nesulaukė net padėkos už ilgametį darbą.
Tiesa, treneris neslėpė, kad jo treniruojamoje grupėje buvo likę tik 8 iš 13 privalomų vaikų.
Tai, kad grupėje pritrūko vaikų, atleidimo priežastimi įvardijo ir rugsėjį kalbintas SRC direktorius A. Viršilas: „G. Glikmanas turėjo 15 deklaruotų vaikų, gimusių 2003–2006 m. Kai kuriems vaikams perėjus į kitas grupes, išvažiavus mokytis kitur, beliko aštuoni. Grupėje turi būti 13 vaikų. Kitas treneris taip pat turi panašaus amžiaus grupes. Jam taip pat trūko vaikų. Paaiškėjus, kad dviem treneriams trūksta ugdytinių, abu treniruoja panašaus amžiaus vaikus, buvo sudaryta komisija, į kurią įėjo darbo tarybos, profsąjungos atstovai. Ji man ir pateikė siūlymą jungti dvi grupes į vieną. Tad savaime suprantama, jog kažkuris treneris netenka darbo. Kadangi G. Glikmanas jau yra sulaukęs pensinio amžiaus, buvo nuspręsta, jog teisingiau bus iš darbo atleisti jį.“
Pasiteiravus, kodėl, G. Glikmano teigimu, jam nebuvo suteikta teisė papildyti grupės, SRC direktorius atsakė, jog tokia galimybė buvo, tik neva treneris tuo nepasinaudojo.
Kaip ir minėta, nuo 1980 m. Plungės sporto mokykloje dirbęs treneris tokį direktoriaus sprendimą apskundė Darbo ginčų komisijai. G. Glikmanas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti jo atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jei darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla). Taip pat prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 5 jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio kompensaciją ir 1 000 eurų neturtinės žalos. Kad būtų grąžintas į darbą, G. Glikmanas nepageidavo.
Atsakydamas į skundą, SRC vadovas teigė, jog treneris buvo atleistas dėl sumažėjusio ugdytinių skaičiaus jo grupėje, todėl trenerio funkcija tapo perteklinė. Tiesa, A. Viršilas sutiko, kad atleidžiant G. Glikmaną buvo padaryta smulkių procedūrinių pažeidimų, tačiau nurodė, jog mato galimybę ginčą baigti taikiai.
Pyktis nebuvo nusiteikęs ir atleistasis treneris, tad konfliktuojančios pusės pasirašė taikos sutartį.
Sutartyje nurodoma, kad G. Glikmano ir SRC sudaryta darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu. SRC įsipareigojo treneriui sumokėti 6 VDU dydžio kompensaciją, įskaičiuojant jau sumokėtą 2 VDU dydžio kompensaciją. Taip pat ir 1 250 eurų kompensaciją neturtinei žalai ir teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Šias sumas SRC turi sumokėti per 6 mėnesius.
Gal pasirašyta taikos sutartis jau leis deramai padėkoti treneriui už jo indėlį?
