Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) įvertino šalies ugdymo įstaigas pagal tai, kaip joms sekasi diegti tvarumo praktikas. Tarp labiausiai tvarumo srityje pažengusių 24 mūsų šalies mokyklų, vaikų darželių – ir Mažeikiuose veikiantis lopšelis-darželis „Berželis“ bei Tirkšlių darželis „Giliukas“.
Pokyčiai vyksta sparčiai
Tvarumo situacija įvertinta iš viso 465-iose Lietuvos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose. Nacionalinis tvarių mokyklų vertinimas atliktas įgyvendinant LINEŠA koordinuojamą darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“.
„Vertinimo rezultatai atskleidė, kad mokykloms dar labai trūksta tvarumo idėjų ir patirčių mainų. Žengiant tvarumo keliu dažnai iš naujo „išradinėjamas dviratis“, kai pakaktų tiesiog pasižvalgyti į mokyklas gretimoje savivaldybėje ir perimti jau sėkmingai veikiančias praktikas. Tačiau džiugina tai, kad tvarumo siekis įsivyrauja mūsų švietime, o tvarūs pokyčiai vyksta labai sparčiai“, – sakė Almantas Kulbis, LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas.
Pasak jo, mokyklos greitai užsikrečia „tvarumo virusu“, gal kiek lėčiau įsitraukia visa mokyklos bendruomenė.
„Lietuvos švietimo sistemoje atsiranda suvokimas, kad tvarūs pokyčiai gali būti naudingi ne tik globaliai, bet ir padeda taupyti mokyklos išteklius, biudžetą“, – pabrėžė A. Kulbis.
Kas užlipo ant lyderių pakylos?
Pernai rudenį vykusiame pirmame vertinimo etape mokyklos pačios įsivertino savo tvarumo situaciją naudodamosi LINEŠA parengtu „Tvarių mokyklų įsivertinimo vadovu“.
Antrame etape savivaldybių koordinatoriai atrinko pirmosios pakopos mokyklas bei pretenduojančias į 2 arba 3 – lyderių – pakopą.
Trečiame etape vertinimo grupė aplankė ir įvertino 109 mokyklas, pretenduojančias į 2 arba 3 – aukščiausią – tvarumo pakopą.
Būtent po šio vertinimo etapo ir paaiškėjo, kad aukščiausios tvarumo pakopos kriterijus atitinka Mažeikiuose ir Tirkšliuose veikiantys „Berželis“ ir „Giliukas“.
Šią pakopą atitinkančios tvarios įstaigos įgyja tvarumo mentoriaus statusą, o kartu ir teisę vertinti, kuruoti kitas tvarumo siekiančias šalies mokyklas.
Tvarumas apsimoka
Ir Mažeikių lopšelio-darželio „Berželis“ direktorė Jolanta Jucienė, ir Tirkšlių darželio „Giliukas“ direktorė Vaida Paulauskienė kalbėjo panašiai: kuriant ir puoselėjant įstaigų aplinką, mokomąsias erdves, planuojant veiklą tvarumo principais vadovaujamasi daug metų. O kai yra svarių rezultatų, pasiekimų, norėjosi juos įsivertinti patiems ir kad įvertintų kiti. Todėl, kai LINEŠA paskelbė „Tvarių mokyklų 2030“ darbotvarkę, minėtų darželių darbuotojų kolektyvų nariai ir nutarė dalyvauti.
Pasak J. Jucienės, tvarumas prasideda nuo mažų dalykų. Kad ir nuo dalies balinto biuro popieriaus ar vienkartinių rankšluosčių atsisakymo. Arba nekenksmingų, ilgaamžiškų, aplinkai draugiškų žaislų, ugdymo priemonių įsigijimo, darželio daiktų naudojimo įvairioms funkcijoms. Pavyzdžiui, mediniai kibirai, kuriuos įprastai darželį lankantys vaikai naudoja savo gamtos ir pasaulio tyrinėjimams, puikiausiai gali tarnauti kaip vazos darželio teritorijoje užaugintoms saulėgrąžoms.
„Gal finansiškai tai ir brangiau atsieina, bet žiūrime, kad ateityje daiktas ar ugdymo priemonė tarnautų ilgiau. Ne kartą įsitikinome: investuoti į tvarumą apsimoka. Be to, ir tėveliai džiaugiasi, kad jų vaikai ugdomi sveikesnėje, gamtos apsuptoje aplinkoje“, – kalbėjo pašnekovė.
Mokymasis per patirtį
Gamtos saugojimo, prisitaikymo prie jos principais „Berželio“ bendruomenė vadovaujasi ir kurdama lopšelio-darželio aplinką lauke, ugdymo zonas. Stengiamasi ne kištis į gamtą, o prie jos prisitaikyti. Jei sodinamas koks augalas, siekiama, kad jam parinkta vieta būtų tinkama, kad jis prigytų, kad nereikėtų naudoti trąšų ar kitų papildomų išteklių ir kad tas augalas būtinai pasitarnautų vaikams ugdyti.
Vienoje įstaigos teritorijos vietoje kaupėsi vanduo ir natūraliai atsirado nedidukė kūdra. Joje vaikai gali pabraidyti, mokytis meškerioti, tyrinėti vandenį, o žiemą – ledą.
„Iš pažiūros gal tai smulkmena, bet šiuolaikinio vaiko ugdymui tai didžiulė dovana, nes jis daugiausia ugdosi per patirtį. Tai šie mūsų gamta paremti sprendimai labai tarnauja patyriminiam ugdymui. Lauke turime daug veiklų zonų, priemonių tam, kad vaikai mokytųsi per patirtį“, – kalbėjo J. Jucienė.
Direktorė pridūrė: džiugu, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių supranta ekologijos, tvarumo svarbą.
„Šiais klimato atšilimo laikais nėra kito kelio, kaip ugdyti sąmoningesnį vaiką. „Berželyje“ taip ir darome, ir pas mus tai nėra tik epizodas ar vienadienės akcijos. Ekologija ir tvarumas pas mus – kasdienybė. Ir labai smagu, kad mus pastebėjo“, – apibendrino įstaigos vadovė.
Visada reikia veiksmo
Tirkšlių darželio „Giliukas“ direktorė V. Paulauskienė antrino: „Einame planingu, nuosekliu tvarumo keliu, turime ne vienų metų įdirbį, turime, ką pasakyti, ką parodyti ir kuo pasidalyti, todėl išdrįsome atsiliepti į „Tvarios mokyklos 2030“ darbotvarkę.
Pasak pašnekovės, iš kolegų, svečių neretai sulaukiama atsiliepimų, esą „Giliukui“ gerai – darželis įsikūręs šalia pušyno.
„Taip, mes irgi ta kaimynyste džiaugiamės. Bet savaime pati aplinka ko nors tokio nesuteikia – visada būna veiksmas. Mes ėmėme veikti: analizuoti aplinką, planuoti, ką galime iš to daryti. Labai svarbu buvo visos bendruomenės nusiteikimas. Tam, kad pavyktų, visa bendruomenė turi patikėti vienu ar kitu planu, sumanymu“, – mintimis pasidalijo direktorė.
Veikia Miško grupė
Pašnekovė sutinka, kad tvarumas gali būti gąsdinanti sąvoka – neva sudėtinga, brangu ir panašiai.
Tačiau baimės išnyksta tada, kai tvarumo principai, idėjos įgyvendinami pamažu, nuosekliai, atsiliepiant į vaikų poreikius, į patirtinio ugdymo principus.
„Esame stiprūs savo edukacinėmis lauko erdvėmis. Ne vieną įstaigą jau konsultavome apie tai, kaip saugiai ugdytis, kaip ugdymo aplinkas kurti taip, kad ugdymas jose vyktų natūraliai.
Jau antrus metus turime Miško grupę, kurioje vaikai ugdomi taikant lauko pedagogikos principus, beveik visą laiką praleidžiame gryname ore, gamtos apsuptyje. Būtent lauke turimos ugdymo aplinkos padiktavo, o mes ir išdrįsome tokią grupę įkurti“, – vieną iš su tvarumu susijusių įgyvendintų iniciatyvų įvardijo V. Paulauskienė.
Pažįsta savo miestelį ir geba jį pristatyti
„Tvarios mokyklos 2030“ darbotvarkėje yra numatytos 8 įstaigų tvarumo įsivertinimo sritys: išteklių tausojimas ir prieinamumas, judumas, bendruomenės įtraukimas, kultūros ir gamtos paveldas, saugumas ir sveikata, neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, viešosios erdvės, vietovių ryšiai.
„Viena iš šių sričių kalba apie tai, kad tvarios mokyklos plėtoja kultūros ir gamtos paveldo pažinimą. Kitaip tariant, tai yra vietovės, regiono, aplinkos, kurioje įstaigos veikia, pažinimas ir gebėjimas pristatyti kitiems. Mes organizuojame orientacinius žaidimus, kurių metu pristatome Tirkšlių miestelio svarbiausius istorinius akcentus. Pradėjome visa tai daryti su vaikais. Po to šį orientacinį žaidimą pasiūlėme ir atvykstantiems darželio svečiams, nes norisi ir jiems perteikti informaciją. Kartais juokaujame, kad darželio bendruomenė yra neoficiali Tirkšlių ambasadorė“, – pasakojo „Giliuko“ vadovė.
Ir džiaugsmas, ir įsipareigojimas
Ji džiaugiasi, kad per ekologinę prizmę vykstančiuose edukaciniuose dalykuose, tvarumo iniciatyvose dalyvauja visa darželio bendruomenė. Todėl trečiojo lygmens „Tvarumo bruknė“ – džiuginantis laimėjimas.
„Jis patvirtina, kad einame teisingu keliu, kad mūsų sprendimai ir pasirinkimai yra teisingi. Bet kartu šiek tiek gąsdina ir atsakomybės jausmas. Nes gavę trečiąją „bruknę“ turėsime pasidalyti savo žiniomis, atstovauti, būti mentoriais. Tai – išmėginimas ir atsakomybė“, – sakė V. Paulauskienė.
Nuotr. iš LINEŠA ir „Berželio“ bei „Giliuko“ archyvų
