Prieš kurį laiką Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo vienas iš direktorių, Tautinių mažumų departamento tarybos pirmininkas Daumantas Todesas departamento vadovę Vidą Montvydaitę pakvietė aplankyti Plungę ir jos apylinkes. Vėliau – tęsinys: departamento direktorė, savo akimis pamačiusi, ką plungiškiai turi, pažintinę kelionę į Plungę surengė Lietuvos tautinių mažumų bendrijų vadovams. Taigi atvykstančiųjų Žemaitijon – vis daugiau ir daugiau. O rugpjūčio pradžioje Plungė sulaukė svečių, tarp kurių – ir Jo Ekscelencija Japonijos ambasadorius Lietuvoje Širo Jamasaki su žmona Juko.
Liepos mėnesį pas mus lankęsi Lietuvos tautinių mažumų bendrijų vadovai susipažino su žemaičių medžio meistrų, audėjų darbais, tautodaile, etnografija, kulinarijos paveldu, pabuvo Plungės rajono lankytinuose objektuose, apžiūrėjo žemaičių sodybas bei jų aplinką ir išvažiuodami sakė, kad būtinai čia sugrįš su savo šeimynykščiais ir draugais.
Nepraėjo nė mėnuo, ir susipažinti su Plungės kraštu atvažiavo Jo Ekscelencija Japonijos ambasadorius Lietuvoje Širo Jamasaki su žmona Juko.
Kelionės organizatorė Valstybės institucijų kalbų centro direktorė Audronė Auškelienė „Plungei“ sakė, kad ambasadorius (su kuriuo bičiuliaujasi šeimomis) atsiliepė į Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo vykdančiojo direktoriaus Eugenijaus Bunkos kvietimą aplankyti Žemaitiją. Anot A. Auškelienės, sužinoję apie planuojamą kelionę Žemaitijon, jos bičiuliai taip pat susidomėjo ir panoro prisijungti. „Tokiu būdu iš anksčiau planuoto privataus ir neformalaus apsilankymo pas jus mūsų viešnagė išaugo į labai turiningą ir įdomią J. E. Širo Jamazaki, jo žmonos Juko ir grupės draugų kultūrinę-pažintinę kelionę, primenančią oficialų ambasadoriaus ir delegacijos vizitą“, – paaiškino direktorė.
Svečiai per vieną dieną aplankė Kaušėnų memorialą 1941 metais nužudytiems Plungės žydams, Žemaičių dailės muziejų, Žemaitijos nacionalinio parko Užgavėnių kaukių muziejų, J. Bunkos kūrinių ekspoziciją, Litvakų atminimo sodą, Žemaitės gimtinėje-muziejuje Bukantėje vaišinosi žemaitiškais pietumis, nuostabioje vietoje atsiskyrėliškai gyvenančio tautodailininko Antano Vaškio sodyboje neslėpė susižavėjimo jo darbais ir pasakojimais apie žemaitišką dailę, architektūrą, turinčią šiek tiek panašumo su japoniškąja.
Po kelionės dalyviai sakė, jog gavo dovanų nuostabią dieną, nes Žemaitija – lyg kita šalis Lietuvoje, kurią norisi vėl aplankyti. Atvažiuoti čia dar kartą žadėjo ir J. E. Širo Jamazaki su žmona Juko. Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus įteikė jiems kvietimą apsilankyti netrukus prasidėsiančio jau 15-ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio renginiuose.
O vienas kelionės dalyvių Vilniaus jėzuitų mokyklos mokytojas novatorius, kaip pats sako, istorijos ir keistenybių mylėtojas, žemaitiškas šaknis turintis Marius Narvilas parašė: „AČIŪ už ISTORIJAS iš Širdies į Širdis, iš GYVENIMO į GYVENIMUS. Tikrai buvo nuostabi diena, su NUOSTABIAIS žmonėmis, pas NUOSTABIUS ŽMONES…
Tėvai mano kilimo iš Žemaitijos, ir pats save laikau žemaičiu. Tai mano Kraujo ir Atgaivos žemė. Buvimas ČIA visada atgaivina, įšaknina. Todėl buvo labai GERA vakar skonėtis ir gerti į save ISTORIJAS, KRAŠTOVAIZDŽIUS ir visą kitą GĖRĮ.
Taip pat man aktualu ir Lietuvos žydų likimai istorijos vingiuose. Tai kaip Atlantida – buvo ir nebėra! Ir iš Lietuvos kultūros kraštovaizdžio išnyko milžiniška jos DALIS. Liko tik daug nutylėtų, neįvardintų, neišgedėtų istorijos žaizdų… Todėl ir vakar kelionė leido GYVAI, per… PATIRTIS tai išgyventi, prie to prisiliesti…“
Sulaukta ir ambasadoriaus Širo Jamasaki bei jo žmonos Juko atsiliepimų: „Šios puikios kelionės metu susipažinome su Plungės istorija, kultūra ir jos nuostabia gamta. Už tokią galimybę esame be galo dėkingi ponui Bunkai. Mus ypač sužavėjo pono Bunkos ir jo tėvo atsidavimas įamžinant Plungės žydų bendruomenės atminimą. Litvakų atminimo sodas tikrai įspūdingas.“; „Labai sudomino Žemaičių dailės muziejaus paroda. Trokštu, kad šį nuostabų dvarą pamatytų ir mano draugai japonai.“
Po tokių atsiliepimų ir komentarų atrodo, jog praeitos ir dabartinės kadencijų Plungės valdžia pačiu laiku ėmėsi ryžtingų veiksmų miesto infrastruktūrai gerinti, jo vaizdui gražinti. Apsilankiusiųjų jame ir apylinkėse žodžiai lyg ir įspėja, kad svečių sulauksime vis daugiau, kad mieste ir rajone turėtų rastis naujų lankytinų traukos objektų, o to pasekmė – ne tik jausmingi atsiliepimai, bet ir plungiškių pajamos. Tai irgi svarbu.
„Plungės“ inf.
