Plungė prieš 230 metų pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. Magdeburgo teisės privilegija, Plungei pasirašyta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio 1792 metų sausio 13 dieną, garantavo miestui tam tikrą prekybos, amatų apsaugą ir laisvę. Ši privilegija Plungei suteikė galimybę tapti laisvų žmonių bendruomene, rodė jos brandą tapti visaverčiu Europos miestu.
Plungės privilegija rūpinosi ir ją parvežė kilmingasis Mykolas Čašinskis. Privilegijoje karalius rašė, kad Plungės miestiečių garbei suteikiąs tokį herbą, koks yra nupieštas jo privilegijoje: „Kviečių pėdą, laisvai surištą karmazininiu kaspinu, o virš varpų – Dievo Apvaizda“.
Istorinėse pervartose sunkiai pasiekta pergalė buvo trumputė: susiklosčius geopolitinei situacijai, ilgam laikotarpiui šią teisę – būti savarankišku miestu – Plungė prarado. Tačiau laisvo miesto sąvoka paliko ryškias kultūrines aspiracijas miestiečių gyvenime. Minint miesto jubiliejų, prasminga atsigręžti praeitin ir pažvelgti į tas istorines sanklodas, kurios gaivino, saugojo bei formavo Plungę kaip miestą, turintį unikalią kultūrą.
Kunigaikščių Oginskių muzikinis pėdsakas ryškus ne tik Europos ir Lietuvos kultūroje. Šis paveldas yra ir Plungės miesto reprezentatyviosios kultūros dalis.
Jų puoselėjama pagarba meno tradicijoms tapo neatskiriama savos kultūros paveldo dalimi – gyva dalimi. Ir dabar ji nuolat atkuriama, redaguojama, įtraukiama į dabarties aplinką, suteikiant jai vis naujas meno raiškas.
Oginskių dinastijos archyvas saugo tokius kultūros pasauliui žinomus vardus kaip kompozitorius, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politikos veikėjas Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833), kurio 250¬¬-ųjų metinių minėjimas, inicijuotas UNESCO, plačiai nuvilnijo per kelias Europos šalis, sukeldamas tikrą šios asmenybės palikto kultūros paveldo renesansą.
Genialusis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911), jo kelias į kūrybines aukštumas, prasidėjęs Plungėje (mokėsi 1889–1892), nusitęsė ir įsitvirtino pasauliniame meno Olimpe. Nelengvą kompozitoriaus ir dailininko kūrybos kelionę globojo Plungės dvaro valdytojas Mykolas Mikalojus Oginskis (1849–1902) – didelis muzikos mėgėjas, mecenatas, Plungės dvaro muzikos (orkestro) mokyklos, dvaro orkestro steigėjas. M. M. Oginskis vystė ir plačią lituanistinę veiklą – rėmė draudžiamų lietuviškų spaudinių leidybą, jų gabenimą, platinimą. Plungės dvare vaikai slapta buvo mokomi skaityti, rašyti gimtąja kalba. Kunigaikščio M. M. Oginskio nuostata buvo: „Visad, kuomet tik įmanoma, patenkinti besikreipiančiųjų prašymus, maža to, manau, jog tai vienintelė mūsų, vaikų neturinčiųjų, paguoda ir pareiga – patarnauti, pagelbėti skurstantiems. Visi vargdienėliai turėtų ir net privalo būti traktuojami lyg būtų mūsų vaikai“.
Kunigaikščio krikščioniškas, globalus požiūris į supančią aplinką kėlė ne tik dvaro prestižą, bet ir keitė miestelėnų būtį, suteikiant galimybę ją papildyti savos kultūros turiniu.
Kunigaikštis M. M. Oginskis, aristokratiškų, kilnių manierų vedamas, Plungėje suformavo ilgaamžes meno mecenatystės tradicijas, todėl šiandienos miesto kultūra tampriai suausta su turininga praeitimi.
Švęsdami miesto jubiliejų, tikimės plačiai atverti sukauptus kultūros aruodus, kurie sužadina ne tik pasigėrėjimą, bet ir skatina nuolatinį augimą, keičia gyvenimo filosofiją. Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis – tai svarbus dėmuo nūdienos Plungės miesto muzikiniame gyvenime.
Ištikimi tradicijų sekėjai ir kūrėjai – festivalio meno vadovas profesorius Juozas Domarkas, Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stasys Domarkas, Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas. Jų meistriškumo dėka pasistengta, kad festivalis, subūręs įstabius, profesionalius meno kolektyvus, atlikėjus – tarsi simbolinis muzikinis vainikas, puošiantis Plungės miestą, šiemet švenčiantį istorinį 230-ąjį jubiliejų.
