Lietuvoje šauktinių kariuomenės atsisakyta 2008-aisiais, tačiau šių metų vasario 24 dieną Valstybės gynimo taryba, įvertinusi geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančią grėsmę, nusprendė sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir grąžinti privalomąją karinę tarnybą. Ministrų kabinetas posėdyje pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam Kariuomenės principinės struktūros 2015–2020 metais ir ribinių skaičių įstatymo pakeitimo projektui. Pataisas tvirtins Seimas.
Planuojama nuo 2015-ųjų trečiojo ketvirčio į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pakviesti apie 3,5 tūkstančio šauktinio amžiaus Lietuvos piliečių. Kaip rašoma respublikinėje spaudoje, šaukiami bus sveiki, neteisti 19–26 metų jaunuoliai, kurie privalės pasirodyti tarnyboje, o už šaukimo nevykdymą jiems grės baudžiamoji atsakomybė. Vaikinai ir merginos, patys pareiškę norą atlikti devynių mėnesių privalomąją karo tarnybą, tai, pirminiais duomenimis, galės padaryti iki 38 metų. O ką apie tėvynės gynimą mano Plungės gatvėse pakalbinti žmonės?
Danutė, plungiškė:
– Šauktinių kariuomenė Lietuvai būtina. Neįsivaizduoju šalies be ginkluotųjų pajėgų. Mano sutuoktinis atitarnavo net trejus metus, ir nieko – gyvas, sveikas. Manau, kad tėvynę ginti – visų mūsų pareiga. Jei sužinočiau, kad kyla karo grėsmė, be jokios abejonės, į kariuomenę išlydėčiau ir sūnų, ir vyrą.
Artūras STONKUS, plungiškis:
– Įstatymų pataisos man nėra svarbios. Šiuo metu Lietuvoje esu retas svečias, dirbu užsienyje. Viliuosi, kad į kariuomenę manęs nepaims. Prisipažinsiu atvirai – tarnauti nenorėčiau ir, jei būtų galimybė, visokiausiais būdais to vengčiau. Karo su mediniais šautuvais prisižaidžiau vaikystėje, dabar to kartoti nenorėčiau. Juk priėmus tokias įstatymų pataisas padidės Lietuvoje korupcija ar emigracijos banga. Manau, daugelis jaunuolių bandys tarnybos išvengti.
Ernestas, rietaviškis:
– Tikrai nenorėčiau būti pašauktas. Jei taip atsitiks, bandysiu išsisukti: eisiu mokytis, auginsiu vaikus ar dar kažkaip. Jei ne karas Ukrainoje, lietuvių į kariuomenę nešauktų. Mano galva, privalomoji karo tarnyba – tai tik beprasmis laiko švaistymas, metų praradimas. Per prievartą tėvynės nepamilsi. Norėčiau likti laisvas apsispręsti. Lietuvą ginti turėtų tie, kurie nori, o ne visi priverstinai.
Algirdas DIJOKAS, plungiškis:
– Šauktinių kariuomenė Lietuvai būtina. Jaunuolis, nesugebantis apginti savo šalies, savo šeimos, negali vadintis tikru vyru! Jei žmogus nenori gimtojo krašto ginti, viską metęs išvažiuoja, tai ar jis toks mums reikalingas?.. Juk už savo, savo vaikų Lietuvą einame. Dieną naktį Lietuvos vyrai turėtų būti pasiruošę pareigą atlikti, o jei reikės – net gyvybę paaukoti. Kas kitas, jei ne mes patys tėvynę – visų mūsų Lietuvą – apginsime?..
Danutė, plungiškė:
– Nepritariu jokiai prievartai. Savo šeimos vyrų tikrai neleisčiau kariauti ar devynis mėnesius kareivinėse gyventi. Kiekvienas žmogus turi pats apsispręsti, kuriuo keliu eiti – ginti tėvynę ginklu, fizine jėga, ar kitaip savo šaliai pasitarnauti. Laimei, mano vaikai jau suaugę, šaukimas nebegresia.
