Sausis jau beveik įpusėjo, ir mes grįžome į įprastą ritmą – kas mėgautis gyvenimu, o kas aimanuoti dėl kylančių kainų, lėtai augančių atlyginimų ar blogos valdžios. Tiek vieniems, tiek kitiems nemažai emocijų pažėrė Lietuvą pasiekę žiemiški orai.
„Atėjo dieviška žiema!“ – kalbėjo gamtos grožiu besidžiaugiantieji. Ir spragsėjo fotoaparatai, klegėjo nuo kalnelių čiuožiantys vaikai, švytėjo ant tvenkinio ledo įsitaisiusių poledinės žūklės mėgėjų akys. „Šalta, žvarbu, automobiliai neužsiveda, keliai nevalyti“, – virkavo nepatenkintieji. Ir nevalia jų smerkti.
Lietuvoje, kaip įprasta, žiema kelininkus visada užklumpa netikėtai, todėl teisintis dėl savo „neįgalumo“ kovojant su gamta tarnybų vadovai jau gerai išmoko. Net nustebau, kai vieną vakarą per žinių laidą dėdė rimtu veidu aiškino, jog keliai slidūs dėl to, kad baigėsi nupirktos druskos kiekis. Taigi, supraskit, kalta tik ne laiku pasibaigusi druska. Dar įdomiau, kai viešai pripažįstama, kad mišinys, naudojamas keliams barstyti, veiksmingas tik iki 8 laipsnių šalčio! Tai kam tada iš viso barstyti mišinį, jei lietuviškos žiemos, kai jos tikrai ateina, spaudžia gerokai daugiau kaip minus 20 laipsnių?
Juokingi tokie pasiteisinimai, bet ne tiems, kurie išvažiavę į kelią slidinėja lyg čiuožykloje. Išgyvenę stresą dėl savo ir kitų eismo dalyvių saugumo, pusantro šimto šiauliškių susibūrė į grupę tam, kad paduotų Savivaldybę į teismą dėl prastai žiemą valomų gatvių. Kaip rašoma www.skrastas.lt, „ieškiniu bus siekiama ne praturtėti (neturtinė žala bus įvertinta simboliškai), o priversti Savivaldybę atlikti jai priskirtas pareigas“. Sakoma, kad tai precedento Lietuvoje neturintis atvejis (gal tas peštukas Ugninis Gaidys žmones sukurstė?). Jei šiauliškiams pasiseks, tokių ieškinių teismuose gali atsirasti ir daugiau. Taigi ir lietuvaičiai pamažu išmoksta naudotis demokratijos suteikta laisve ginti savo teises, net tuo atveju, kai reikia stoti prieš savo išrinktą valdžią.
Iš baltos Lietuvos minties krašteliu nusikelkime už Atlanto, kur su žmonėmis atsisveikina prezidentas Barackas Obama. Charizmatiškas politikas, pirmasis juodaodis JAV vadovas prie įtakingiausios valstybės vairo stovėjo aštuonerius metus. Sakydamas atsisveikinimo kalbą Čikagoje, jis kvietė ginti demokratiją. Ir perspėjo žmones, kad kaskart, kai demokratija laikoma „savaime suprantamu dalyku“, jai iškyla pavojus. „Baigdamas kalbą B. Obama išsakė paskutinį prašymą savo žmonėms: „Prašau jūsų tikėti. Ne aš, o jūs galite viską pakeisti“, – rašoma portale www.alfa.lt.
O mes, lietuviai, ar tikime, kad galime viską pakeisti? Turėtume. O jei abejojame, tikėjimo pasisemkime Sausio 13-osios laisvės laužų šviesoje.
