Sausio 22-ąją sukako 160 metų, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, greitai išsiplėtęs ir visoje Lietuvoje. 1863–1864 m. sukilimu buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės tautos – lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai – siekė išsivaduoti iš Rusijos imperijos priespaudos. Tai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs išsivadavimo sąjūdis bei kova už laisvę Rusijos imperijoje XIX amžiuje.
Atsiliepę į LR Prezidento Gitano Nausėdos kvietimą paminėti šį reikšmingą įvykį ir stiprinti istorinę atmintį, sausio 21 dieną žmonės, neabejingi savo krašto istorijai, rinkosi Žeimuvėnų dvarelio kapeliuose, kur pažymėjo 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Neseniai paaiškėjo, jog šiose kapinaitėse yra palaidotas paskutinis Kaunatavos dvaro valdytojas, vienas žymiausių sukilimo vadų Žemaitijoje Jonas Stanevičius (1823–1904).
Šis susitikimas vyko Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Kaunatavos, Upynos, Kirklių filialų iniciatyva. Jame dalyvavo Upynos seniūnas Donatas Želvys, Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Suaugusiujų skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliografė Kristina Momkienė, Upynos gyventojai, keliautojai iš Šiaulių Oksana ir Mindaugas.
Mindaugas Stakutis daug domisi sukilimu ir jo vadais, lanko sukilimo vietas, žymisi faktus, ieško palaidojimo vietų, garsina surinktą medžiagą. Jis savo pasisakyme paminėjo, kad turėti savo krašte konkretaus sukilėlio kapą yra didelė retenybė (yra žinomos ir pažymėtos tik sukilimo vietos ar manomi palaidojimo kapai).
Nors, pasak Kaunatavos vyr. bibliotekininkės Vilijos Jocienės, dar daug klaustukų J. Stanevičiaus biografijoje, bet iki jo 200-ųjų gimimo metinių, kurios bus pažymimos 2023 metų gruodžio 27 dieną, tikimasi atversti dar keletą puslapių ir bendromis jėgomis surengti minėjimą.
