Praėjusį ketvirtadienį vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu vėl sugrįžta prie Plungės miesto vakarinio aplinkkelio temos, kuria kartą jau diskutuota per Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdį. Priminsime, jog, norint pastatyti tą kelią, iš žmonių reikėtų nusavinti beveik 10 hektarų žemės, už kurios arą gyventojams žadama pasiūlyti po… 54 litus.
Aplinkkelis
Vakarinio miesto aplinkkelio klausimas tarp tarybos narių sukėlė daugiausiai diskusijų. Tačiau visi pritarė: šis kelias Plungei labai reikalingas, padėtų išspręsti dalį infrastruktūros problemų, pačiame mieste sumažintų transporto srautus. Be to, vakarinis aplinkkelis, kaip būtinas statinys, numatytas ir Plungės rajono bendrajame plane.
Klausimą pristatė Savivaldybės vyr. architektas Ramūnas Janauskas bei Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas Vaclovas Matevičius.
Numatyta, jog naujasis kelias, pačiame miesto pakraštyje kirsdamas Birutės gatvę, turėtų jungti Plungės-Vėžaičių ir Šiaulių-Palangos kelius. Jo ilgis būtų 6,4 kilometro, kelio zona – 16 ha, kelio apsauginė zona – 74 ha.
Pasak R. Janausko, naujasis kelias kliudytų 56 privačius sklypus. Dalį keliui naudojamos žemės – apie 10 ha – iš žmonių tektų nusavinti. Tiksliau – išpirkti, už vieną arą mokant 54 litų kompensaciją. Esą tokia dabar rinkos kaina. Na, o visas keliui reikalingos žemės nusavinimas Savivaldybei atsieitų apie 50 tūkst. Lt.
Kalbėdami apie aplinkkelį, tarybos nariai akcentavo tris itin svarbius dalykus. Pirma – dabartinė Babrungo užtvanka (mat kelias eitų palei vadinamosios Plungės jūros galą) neatlaikytų aplinkkeliu važiuosiančio transporto srauto, ją, ko gero, reikėtų perstatyti, o tai atsieitų milijonus litų. Kitas svarbus dalykas – judrus kelias eitų palei kelias gausiai gyvenamas sodų bendrijas. Ar gyventojams tai nekeltų diskomforto? Ir trečiasis – kas parduos žemę, jei už arą jos žadama mokėti tik 54 litus. „Kas už tokią sumą parduos savo žemę? Juolab kad tai priemiesčio sklypai.
Net juokinga!“ – sakė tarybos narys Vytautas Jonutis.
Tiesa, tam, kuriam ta žemė nereikalinga, kuris nori ja atsikratyti, tie 54 Lt už arą (5 400 Lt už hektarą) – gal ir priimtina suma. Tačiau tam, kuris ją dirba, prižiūri, yra užsėjęs veja, apsodinęs vaismedžiais ar numatęs sklype kokią pelningą veiklą, toks pasiūlymas – tarsi pasityčiojimas. Ypač jei sklypas gražioje vietoje, su vaizdeliu į Plungės jūrą. Tokio sklypo savininkas savo aro gal ir už 5 000 litų neparduotų, o čia jam 54 litus siūlys.
Tiesa, jokie sprendimai šiuo klausimu dar nepriimti. Tai tik vizijos, kurių įgyvendinimo dar ir horizonte nematyti. Tačiau tai, kas planuojama, tų vietovių gyventojus vargu ar nudžiugins.
Direktorės
Šįkart taryba sprendė dviejų įstaigų direktorių likimą. Vieną priėmė, kitą atleido.
Priimtoji – konkursą laimėjusi Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos direktorė Marytė Mažonienė. Priminsime, jog ji direktore turėjo būti tvirtinama dar gegužės mėnesį vykusio posėdžio metu. Tačiau tuomet kilo abejonių, kad apie konkursą į greitosios medicinos pagalbos direktoriaus pareigas netinkamai pateikta informacija (esą per vėlai paskelbta), todėl konkursas gali būti neteisėtas. Bijodami suklysti, tąkart tarybos nariai M. Mažonienės netvirtino. Tačiau dabar konstatuota – pažeidimų, skelbiant konkursą, nėra. Naujoji direktorė patvirtinta be jokių diskusijų. Gal todėl, kad posėdyje nedalyvavo jai nuolat oponuojantys tarybos nariai Irena ir Visvaldas Nekrašai…
Atleistoji – Kantaučių pagrindinės mokyklos direktorė Elena Selenienė. Ji pareigų atsisakė savo noru.
Ginčai dėl kavinės
Savivaldybės tarybą pasiekė Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos prašymas leisti pakelti įstaigoje veikiančios kavinės prekybinius antkainius. Šis klausimas gana emocingai buvo aptarinėjamas ir Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdžio metu.
Mokyklos direktorė Genovaitė Žiobakienė laikėsi savo pozicijos – kavinukė mokyklai būtina. Ir dėl patogumo, ir dėl vaikų bei pedagogų sveikatos. Mat maistas joje visada šviežias, skanus ir nebrangus. Daugelis tarybos narių buvo kitokios nuomonės – mokykla turi užsiimti vaikų ugdymu, o ne maitinimu. Politikų nuomone, šią paslaugą reikėtų privatizuoti – tegu kavinė mokykloje būna, bet tegu maitinimą organizuoja kokia nors privati įmonė. Juolab kad Savivaldybei ši paslauga dar ir pinigus kainuoja – išlaikyti virėjos etatą per metus atsieina apie 15 tūkst. Lt.
Taigi prekybos antkainio kelti neleista. Priimtas kitoks sprendimas – ieškoti privatininko, norinčio teikti maitinimo paslaugas. Anot G. Žiobakienės, šis sumanymas išsyk pasmerktas – kavinės, per dieną surenkančios vos šimtą litų, tikrai niekas nesinuomos.
Per maža kontrolės
Savivaldybės taryba patvirtino net tris su socialiniu būstu susijusias naujas tvarkas: šeimų ir asmenų, turinčių teisę į Savivaldybės socialinio būsto nuomą, sąrašų prioritetus, Savivaldybės socialinio būsto fondo formavimo tvarką ir Savivaldybės gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarką.
Posėdyje dalyvavęs Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys sakė dėl tvirtinamųjų tvarkų jokių pretenzijų neturįs, tačiau Savivaldybės administraciją norįs perspėti – akyliau kontroliuokite tuos, kam būstą skiriate. O tai būsią kaip kaimyniniame rajone – socialinį būstą gavusi moteris ėmėsi verslo, kurio metinė apyvarta dabar – milijonas litų. Iki šiol ji gyveno po valdišku stogu ir tai niekam nekliuvo už akių. Nors praturtėjo ir valdžios pagalbos jai nebereikėjo, socialinio būsto kitiems savo noru neužleido.
„Daugiau kontroliuokite“, – rekomendavo Vyriausybės atstovas. Savivaldybės turto valdymo skyriaus vedėja Lionė Jundulienė pripažino, jog problemų dėl socialinio būsto esama ir pas mus – ne vienas išvykęs į užsienį, butu kelerius metus nesinaudoja, o ir kitiems neužleidžia. O kad užleistų, prireikia ir teismo pagalbos.
