Plungės rajono apylinkės teisme buvo narpliojama dilema: ar paėmęs partrenktą stirniuką žmogus padarė žalą gamtai? Plungiškiui M. Š., sumokėjusiam 150 Lt administracinę baudą už rasto gyvūno pasisavinimą be medžioklės plotų valdytojų žinios, pareikštas ir 3 288 Lt Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) civilinis ieškinys dėl žalos gamtai atlyginimo.
Bylos esmę pristatė ŠRAAD Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Virginijus Keras. Pasak jo, šių metų kovo mėnesį M. Š. rado pakelėje negyvą stirnos jauniklį, pasiėmė jį apie tai neinformavęs medžiotojų ir tokiais savo veiksmais galbūt padarė žalą gamtai. Plungiškis pažeidė medžioklės taisyklių tam tikrą punktą, draudžiantį pasisavinti kritusius gyvūnus ar jų dalis medžiotojų būreliams priklausančiuose plotuose. Už šį pažeidimą buvo nubaustas administracine 150 Lt bauda, o kiek vėliau apskaičiuota 3 000 Lt viršijanti suma gamtai padarytai žalai atlyginti.
Atsakovo advokatas tvirtino visiškai nesutinkąs su aplinkosaugininkų pozicija. Esą jo atstovaujamasis jau nubaustas už procedūrinį pažeidimą, juolab kad jis pats stirnos nežudė, o ją rado.
Anot teisininko, dvėselienos paėmimas jokios žalos gyvūnų populiacijai nepadarė. Gynėjas teiravosi, kodėl iki šiol nenustatytas asmuo, partrenkęs stirną.
Kaip kalbėjo M. Š. advokatas, ne kiekvienas vairuotojas, radęs pakelėje negyvą stirną vidury nakties, gali žinoti, kad reikia skambinti medžiotojams ir kam priklauso šioje teritorijoje esantys medžioklės plotai. Jis klausė, kodėl institucija, nustatydama žalą gamtai, neišanalizavo situacijos, neišsiaiškino visų aplinkybių. Juk žala padaryta ne radusiojo stirniuką veiksmais, o jį partrenkusiojo.
ŠRAAD specialistas V. Keras teiravosi atsakovo gynėjo, iš kur jis turi informacijos, kad stirna buvo partrenkta, o gal ji buvo nugaišusi?
Advokato teigimu, šis ieškinys nepagrįstas. Kad stirniukas buvęs partrenktas, nustatyta ir užfiksuota administracinėje byloje. Esą įvykio vietą, negyvą žvėrelį apžiūrėję specialistai nustatė, kad stirnos jauniklis galėjo būti kliudytas transporto priemonės, tačiau ant M. Š. automobilio susidūrimo žymių nerasta. Gynėjas reikalavo, kad aplinkosaugininkai išsamiai paaiškintų, kiek žalos gamtai savo veiksmais padarė M. Š., o kiek gyvūną partrenkęs asmuo.
Kadangi žala gamtai skaičiuojama pagal teisės aktus ir ministro įsakymus, V. Keras prašė teismo leidimo sukonkretinti žalos skaičiavimą. Teisėja tenkino jo prašymą.
Kitas posėdis – sausio pabaigoje.
