Praėjusią savaitę Savivaldybės tarybos posėdyje slaptu balsavimu nuspręsta, kam bus suteiktas Plungės garbės piliečio vardas. „Plungės“ skaitytojams priminsime, kad šiam titului buvo pasiūlyti net keturi kandidatai: Australijos lietuvė Danutė Monika Baltutienė, Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, ilgametis futbolo treneris, sportininkas Antanas Jadziauskas ir Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis.
Kaip ir pernai, šiemet Garbės piliečio vardas bus suteiktas dviem asmenims – D. M. Baltutienei ir A. Jadziauskui. Šiek tiek plačiau apie juos.
D. M. Baltutienė-Butkevičiūtė gimė 1937 m. Smilgių k. (Žlibinų sen.), ūkininkų šeimoje. Būdama septynerių, kartu su tėvais pasitraukė į Vokietiją, dar po penkerių metų persikėlė į Melburną (Australija). Baigusi mokslus, D. M. Baltutienė dirbo mokytoja, vėliau ilgus metus – bibliotekininke.
Gyvendama Melburne, D. M. Baltutienė aktyviai dalyvavo vietos lietuvių visuomeninėje veikloje, buvo Australijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, mokytojavo Melburno lietuvių savaitgalio mokykloje, įsteigė lietuvišką biblioteką. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, D. M. Baltutienė labdara ėmė siųsti lietuvių autorių užsienyje išleistas knygas į Lietuvos bibliotekas, žinoma, – ir į Plungės.
1993 metais D. M. Baltutienė grįžo į Smilgius. Susigrąžinusi tėvų žemę, ėmėsi ekologinio ūkininkavimo. Be šios veiklos, moteris anglų kalbos mokė Žlibinų ir Medingėnų mokyklų vaikus. Be to, Plungės viešojoje bibliotekoje organizavo anglų kalbos kursus suaugusiems. Apsigyvenusi Smilgiuose, moteris įsitraukė į vietos kultūrinį gyvenimą: giedojo bažnyčios chore, dainavo ansambliuose, Plungės kultūros centro kameriniame chore.
Labiausiai D. M. Baltutienė nusipelniusi Žemaičių dailės muziejui. Jos paraginti, Pasaulio žemaičių dailės parodose yra dalyvavę 18 Australijos tapytojų, grafikų, skulptorių ir fotomenininkų. Jie muziejui padovanojo 40 meno kūrinių.
Nuo 2002 iki 2011 metų D. M. Baltutienė vadovavo prie Žemaičių dailės muziejaus įkurtam „Oginskių dvaro bičiulių“ klubui. Klubas yra pirmasis ir iki šiol vienintelis Lietuvoje Pasaulio muziejų draugų federacijos (WFFM) narys. Dabar moteris yra klubo Garbės prezidentė.
Kartu su vyru D. M. Baltutienė užaugino keturis vaikus, turi dešimt anūkų. O gyvendama Lietuvoje, ėmėsi globoti Vaikų globos namų auklėtinius. Vieną jų remia iki šiol.
D. M. Baltutienės kandidatūrą Plungės garbės piliečio vardui gauti už patriotizmą, kultūrinę ir visuomeninę veiklą pasiūlė klubas „Oginskių dvaro bičiuliai“.
Kitas kandidatas – ilgametis Plungės rajono futbolo rinktinės treneris, buvęs Plungės sporto mokyklos direktorius, kūno kultūros mokytojas A. Jadziauskas. Jam suteikti Garbės piliečio vardą pasiūlė Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Viršilas.
A. Jadziauskas gimė 1930 m. Plungėje, ūkininkų šeimoje. Dar mokydamasis Plungės gimnazijoje, įsitraukė į aktyvią sportinę veiklą: bėgiojo, žaidė tinklinį, krepšinį, futbolą. Baigęs gimnaziją, pasirinko studijas Lietuvos kūno kultūros akademijoje (buvęs Kūno kultūros institutas). Studijuodamas A. Jadziauskas žaidė tinklinį, krepšinį, futbolą.
Po studijų grįžo į tėviškę. Įvairiose Plungės mokyklose 47 metus mokė karinio parengimo ir kūno kultūros. Tačiau A. Jadziauskas neapsiribojo vien pedagogine veikla. 1953-1954 m. jis buvo Plungės „Spartako“, o 1955-1960 m. – „Linų audinių“ futbolo komandų vartininkas. 1955-1974 m. – futbolo komandos „Linų audiniai“ vyr. treneris. Jo treniruojama komanda 1956 metais tapo Lietuvos čempione. Iki šiol nė vienai Plungės futbolo komandai šito pakartoti nepavyko.
A. Jadziauskas buvo vienas iš Plungės sporto mokyklos įkūrėjų ir pirmasis direktorius. Mokyklai vadovavo 1964-1972 metais.
Už nuopelnus Lietuvos sportui A. Jadziauskas apdovanotas Sporto garbės komandoro ženklu – trečiuoju pagal svarbą Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento apdovanojimu.
