Užgavėnės – ypatinga metų diena Žemaitijoje. Ši šventė neįsivaizduojama be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio.
Platelių apylinkėse persirengėlių kompanijos, vadinamos „Užgavėnių žydais“, buvo populiarios nuo senovės.
Užgavėnės senais laikais vykdavo ne vieną dieną. Dar iki šiolei Plateliuose pirmadienį vaikštinėja mažieji „žydukai“, o antradienį – jau didieji. Pirmadienį po pietų eidavo „ubagais“. Tai buvo nedidelės grupelės po dvi, tris ar keturias moteris ir pusmerges – anksčiau moterys „žydais“ neidavo. Antradienį vaikščiodavo didieji „žydai“ – vyrai, persirengę įvairiais moteriškais ir vyriškais veikėjais.
Pagrindiniai Užgavėnių veikėjai: seniausieji – gervė, ožys, meška, velnias; vėlesni: žydai, vengrai daktarai, giltinė, čigonai, vestuvininkai, kareiviai (caro, sovietiniai ar kitokie, priklausė nuo laikotarpio). Persirengėlių kompanijai dažniausiai vadovavo Užgavėnių vadas. Joje buvo rinkikas (dar vadintas kiaušianešiu) ir muzikantai (vienas arba du). Persirengėlių grupės buvo didelės – iki penkiolikos žmonių, veždavosi Morę, kurią vakare sudegindavo.
Šventė baigdavosi „ubagų baliumi“ (dar vadinama „žydų vesele“).
Pokaryje Užgavėnių tradicija priblėso. Ji buvo atgaivinta 7-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje. Tuomet plateliškiai šventė ne Užgavėnes, o žiemos palydų šventę. Žmonės persirengdavo „žydais“, velniais ir raganomis, daktarais, vaidindavo „veselę“. Neapsieidavo be Lašininio ir Kanapinio. Tautodailininko Vyto Jaugėlos padaryta iš Dovainių kaimo atvažiuodavo į Platelius Morė.
Platelių Užgavėnės buvo populiarios: „žydų“ pulkai sugužėdavo ne tik iš aplinkinių kaimų, bet ir iš Plungės, Kretingos, atvykdavo studentų iš Vilniaus.
Nuo 1991 m. Užgavėnes rengia Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Į šventės organizavimą aktyviai įsijungia Platelių seniūnija, gimnazija, bendruomenė ir Universalus daugiafunkcis centras. Renginio muzikiniu apipavidalinimu rūpinasi direkcijos folkloro ansamblis „Platelee“.
Tradicinių Užgavėnių papročiuose susipynusių senųjų tikėjimų, susijusių su žiemos žadinimu naujam gyvybės ciklui, šiuolaikinis žmogus jau neatpažįsta. Dabarties žmogui senosios tradicijos nėra labai svarbu, jis nearia ir nesėja arkliuku. Sunkų darbą pakeitė galinga technika, kaime paplito modernios technologijos. O miestiečiai vargu ar atskirtų miežius nuo rugių, miesto vaikai mano, kad pienas ir kiti produktai „užauga“ prekybos centruose.
Užgavėnes išgelbėjo karnavališkumas, vietoj apeigų liko žaismė.
