Praėjusią savaitę du Savivaldybės tarybos komitetai – Vietos ūkio ir ekologijos bei Ekonomikos, finansų ir biudžeto –
nagrinėjo alsėdiškiams aktualų klausimą: restauruoti ar ne buvusio Alsėdžių valsčiaus pastatą. Šiuo metu tas medinis statinys – griūvantis, avarinės būklės, tačiau paveldosaugininkai jo likviduoti neleidžia.
Komitetams šį klausimą pristatė Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė. Anot jos, jei minėtąjį pastatą ruošiamasi restauruoti, pats laikas būtų rengti techninį projektą ir teikti paraišką finansavimui gauti. Sąmatininkai suskaičiavo, kad restauruoti statinį (244 kv. m) apytiksliai kainuotų 1,38 mln. Lt (be aplinkos sutvarkymo, automobilių aikštelės įrengimo, baldų). Didžiąją dalį lėšų skirtų vienas Norvegijos fondas, tačiau nemažai kainuos ir Savivaldybei – iš savo biudžeto ar pasiskolinus iš banko reikėtų prisidėti 300 tūkst. Lt.
Buvusio Alsėdžių valsčiaus pastato padėtis kebloka. Jis –
avarinės būklės, keliantis grėsmę aplinkiniams. Ypač neramu dėl to, kad apgriuvęs statinys – šalia mokyklos, todėl į jį neretai užsuka vaikai. O tai reiškia, kad iki nelaimės – vienas žingsnis. Atrodo, kam tokį laikyti – nugriauti ir baigta. Deja… To daryti neleidžia paveldosaugininkai – mat
valsčiaus pastatas yra saugotino
paveldo objektas. Todėl liepiama jį restauruoti arba nuardyti ir specialiomis sąlygomis saugoti, pamatus užkonservuojant. Tai taip pat brangiai atsieitų.
Kaip komiteto nariams sakė Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė, šiuo klausimu diskutuota ir su Kultūros paveldo departamento direktore Diana Varnaite, ir su departamento Telšių teritorinio padalinio vedėju Antanu Eiču, bet jie laikosi savo – statinį būtina išsaugoti.
Anot A. Beierle Eigirdienės, sutvarkius šį pastatą, pagražėtų visas Alsėdžių miestelis. Į jį persikeltų seniūnija, biblioteka, kultūros centras.
Komiteto nariai sakė suprantantys, kad sutvarkyti pastatai – gražu, bet viena bėda – kad iš Savivaldybės norima net 300 tūkstančių. „Žinoma, galime toliau smagintis ir dalinti pasiskolintas lėšas. Atrodo, kas tie trys šimtai tūkstančių, bet, kai paskui pamatom bendrą paskolų sumą, nebesmagu“, – sakė komiteto Vietos ūkio ir ekologijos komiteto narys Tomas Raudys.
Panašių diskusijų kilo ir Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pasėdyje. Anot Vytauto Jonučio, Alsėdžiuose pradėtas ir nebaigtas tvarkyti vaikų lopšelio-darželio pastatas. Jame esą ir nenaudojamų patalpų. „Mes vieno nebaigėm, o jau kito griebiamės. Gal geriau darželį užbaikim“, – kalbėjo V. Jonutis.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Kerpauskas tikino, kad lopšelyje-darželyje nedaug darbų belikę ir įstaiga viską atlikti planuoja savomis lėšomis. Ir patalpose įkurdinti naują darželinukų grupę. „Oho, – stebėjosi V. Jonutis. Negi darželiams tiek daug lėšų skiriame, kad jie ir remontus turi iš ko daryti?“ Pastarajam prieštaravo komiteto pirmininkas Visvaldas Nekrašas: „Darželis savo lėšomis ir jėgomis gali daug padaryti. Aš pats esu „Saulutėje“ grindis dažęs.“ Jam antrino ir direktorė A. Beierle Eigirdienė: „Žinoma, kad gali. Juk įstaiga šiek tiek gauna iš tų, kurie skiria 2 procentus nuo sumokėto pajamų mokesčio, be to, galima pasitelkti darbininkus, atliekančius viešuosius darbus.“
Taigi kalbant apie valsčių, diskusija pasisuko kiek kita linkme – apie lopšelį-darželį. Na, o klausimą, ar restauruoti kultūros paveldo objektą, nutarta atiduoti visos Savivaldybės tarybos „teismui“.
