Aplinkos ministerija ir jai talkinantys medžioklės įstatymų kūrėjai vis prigalvoja tokių pakeitimų, kurių naudingumu reikia abejoti. Dabar, sugavus trumpesnę nei 45 cm lydeką, būtina paleisti. O papildytose medžioklės taisyklėse nurodyta, kad šunims nebereikia jokių kilmės dokumentų. Įvestos naujos licencijos.
Per trumpą lydekaitę sugavai – paleisk. Ne vienas rimtas žvejys tai darydavo ir be to dabartinio įstatymo. Bent jau aš, o ir kiti mano pažįstami žvejai ir seniau paleisdavo nedideles lydekaites – tegu paauga. Dabar jau privalu. Tačiau kiekvienas žvejys patikins, jog ne visada gali taip pasielgti. Juk būna, kad lydekaitė kiek giliau įrijo kablį, tad jį ištrauki, išplėšdamas žiaunas. O kitą kartą, kai giliai įryja, kablys net viduriuose atsiduria. Išpeši su visa žarna. Tokia lydekaitė žūva. Tačiau turi mesti į vandenį, nes aplinkosaugininkui tai nerūpi – bauda ir tiek.
Aš manau, kad paleisti mažą lydekaitę – sąmoningumo reikalas. Sugausi, kai paaugs didesnė. Tačiau jei ji pasmerkta mirti, tai geriau tegu atsiduria žvejo krepšyje. Dabar daug žvejų ant irklo turi pasidarę 45 cm žyminčias įpjovas.
Visai nesuprantamas medžioklės įstatymo pakeitimas, leidžiantis medžioti su nebūtinai grynaveisliais šunimis. Tik reikia, kad šuo būtų dalyvavęs lauko bandymuose.
Įsivaizduoju, jog greitai atsiras eksperimentatorių – sumanys kokį skaliką – dėl agresyvumo – sukergti su koviniu šunimi. Čia vienas pavyzdys, o tokių gali būti daugybė.
Medžiotojai piktinasi ir naujomis licencijomis konkrečiam žvėriui. Sumedžiojus leistiną žvėrį, tuoj pat būtina į ausį įsegti licenciją. Ne kiekvienas medžiotojas ją ir turės, ypač jei sumedžios elnią, o tokiam žvėriui kolektyvas tebus gavęs pora licencijų. Taigi, licencijas teturės tik medžioklės vadovas. Na ir lakstys vargšelis po medžioklės plotus, kai tai vienas, tai kitas kažkur kitame plotų gale sumedžios kokį stirniną.
Beje, medžiotojai pakalba, jog tos naujos licencijos nemažai kainavo ir pagamintos ne mūsų valstybėje.
Visai nesuprantama ir tai, kad dabar medžioklės lape nebereikia medžiotojo parašo. Taigi, nori medžioti – telefonu medžioklės vadovui pasakei bilieto numerį ir gali kada sumanęs varyti į medžioklę. Bet tada nebelieka jokios atsakomybės. O paskui gali paaiškėti, jog to medžiotojo bilietas pasibaigęs. Tokiu atveju atsakomybė teks medžioklės vadovui.
Sutikite, tokie medžioklės taisyklių pakeitimai yra visai nesuprantami.
