Viekšniuose sėkmingai tęsiama bendruomenę telkianti iniciatyva – lankoje prie Ventos auginama ir puoselėjama vinkšnų, ąžuolų ir kitų medelių alėja.
Būrys talkininkų į akciją „Pasodink sau vinkšną“ šį šeštadienį susibūrė jau trečią rudenį iš eilės. Prie jų prisijungė ir svečiai – iš gretimo Užventės kaimo bei Sedos.
Alėja – žmonių praeinamoje vietoje
Žmonės rinkosi į Viekšniuose gerai žinomą vietą – pievą už kabančio tilto. Palei taką, vedantį Juodeikių pušyno link, prieš trejus metus buvo pradėta sodinti vinkšnų alėja.
Vinkšnos pasirinktos neatsitiktinai. Nuo šio medžio pavadinimo kildinamas miesto pavadinimas.
O ir vieta alėjai apgalvota: šiuo taku viekšniškiai dažnai eina pasivaikščioti. O nuo kalniuko šalia tako, ant kurio jau daug metų stovi medinis Šv. Jono Krikštytojo koplytstulpis, atsiveria Viekšnių panorama.
Dauguma sodinukų olandiški
Idėjos įveisti vinkšnų alėją autoriai – Viekšnių bendruomenės nariai. Jų sumanytas projektas „Pasodink sau vinkšną“ – tęstinis.
Pasak bendruomenės pirmininko Eugenijaus Paulauskio, 2023-iųjų rudenį įgyvendinant pirmąjį projekto etapą buvo pasodinta 30 Olandijoje užaugintų vinkšnų sodinukų ir 6 ąžuoliukai. Praėjusiais metais – 20 vinkšnų iš Olandijos, 10 skroblų ir dar 12 vinkšnų, parsivežtų iš Trakių kaimo, esančio Klaipėdos rajone.
„Santarvės“ pašnekovas pasakojo, kad Trakiuose auga didžiulė apie 250 metų turinti vinkšna – viena seniausių Lietuvoje.
Kaimo bendruomenės nariai, per televiziją pamatę reportažą apie viekšniškių siekį pasodinti ir užauginti vinkšnų alėją, susisiekė su jais ir pasiūlė atvykti aplankyti vinkšnos senolės bei prisikasti jos vaikų – natūraliai gamtoje užaugusių sodinukų.
Sodino ir medžio senolio atžalas
Viekšniškiai taip ir padarė – aplankė Klaipėdos rajone, kaime netoli Kretingalės, augančią vinkšną. E. Paulauskis pasakojo: senosios vinkšnos kamienas toks, kad jį rankomis apjuosti prireikė septynių vyrų.
Įspūdingo grožio medį globoja žemės, kuriame jis auga, savininkas. Žmogus medį senolį ir aptvėrė, ir vaikų žaidimų aikštelę įrengė, net savo laiptų gamybos įmonę pavadino „Trakių vinkšnos“ vardu.
„Prisikasėme ir didesnių – maždaug šešiamečių, ir jaunesnių – trimečių paprastosios vinkšnos sodinukų. Parsivežėme, pasodinome, bet gamtos sąlygos buvo nekokios, ir dalis iš parsivežtų medelių neprigijo… Šiais metais irgi iš Olandijos įsigijom 30 vinkšnų. Iš jų dvi padovanojome Viekšnių gimnazijai, jas mokyklos bendruomenė pasodino įprasmindama dešimt metų vykdomą tarptautinį mokinių mainų projektą su Comenius mokykla iš Vokietijos. Likusius medelius pasodinome alėjoje, atsodinome ir tuos, kurie nebuvo prigiję“, – sakė „Santarvės“ pašnekovas.
Jis pridūrė, kad šeštadienį oras buvo palankus talkai – rudeniška diena kvietė ne tik dirbti, bet ir bendrauti.
Daugiau nei medžių sodinimas
Nuo pirmųjų metų viekšniškių sumanytą vinkšnų ir kitų medelių sodinimo akciją globoja agronomijos mokslų daktaras Algirdas Amšiejus. Jo pasirašytus sertifikatus gauna asmenys, šeimos, kurios pasodina medelius.
Sertifikatai išduodami tam, kad žmonės žinotų, prisimintų, kada, kurioje vietoje esantį medelį jie pasodino.
- Amšiejus, viekšniškiams ankstesniais metais linkėdamas gyventi lyg rojuje, gerai sutarti, padovanojo rojaus obelaitę. Ji sėkmingai prigijo, auga ir jau brandina vaisius. Deja, šiemet dėl sveikatos problemų agronomas į Viekšnius atvykti negalėjo.
Užtat talkoje buvo kitų svečių – medelius sodino parlamentarai Ingrida Braziulienė ir Tomas Martinaitis, Sedos bendruomenės nariai, užventiškiai.
Sediškiai visus talkininkus pavaišino pusmarškone koše, kuri prieš ketverius metus įgijo tautinio paveldo produkto sertifikatą.
„Turime sąrašą žmonių, kurie per trejus metus vienaip ar kitaip dalyvavo, prisilietė prie vinkšnų ir kitų medžių sodinimo. Talkininkų jau galima suskaičiuoti daugiau nei šimtą. Tarkim, užsiregistruoja vienas žmogus, bet drauge su juo ateina vaikai, anūkai – ir visa šeima sodina medį. Kas nors gal sakytų, kad tai yra tiesiog medžių sodinimo akcija. O kitas įžvelgtų kur kas daugiau dalykų – bendrystę, atsakomybę už tai, ką pasodinai, siekį palikti ką nors ateities kartoms“, – kalbėjo E. Paulauskis.
Nuotr. iš Viekšnių bendruomenės archyvo
