Būtent apie jas – užtvankas – diskutuota išvažiuojamajame Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Kadangi išvažiuojamasis posėdis – į Alsėdžių seniūniją, kartu aplankyta ir miestelio pašonėje esanti Alsėdžių užtvanka.
Konstatuota: jei šis hidrotechninis statinys neatlaikytų, vandens kliūtų nemažai daliai Alsėdžių. Tiesa, sykį avarinė situacija čia jau buvo, vanduo pradėjo veržti per sankasą, laimei, situaciją pavyko suvaldyti.
Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Airida Montvydienė konstatavo, kad rajone yra 21 užtvanka, visų jų būklė – bloga arba labai bloga. Taigi jas reikėtų tvarkyti arba… nuleisti.
Dar 2020 metais buvo paskaičiuota, kad į kiekvieną užtvanką investuoti reikėtų apie 150 tūkst. eurų. Dabar suma, žinoma, būtų gerokai didesnė – gal apie 200 tūkst. eurų. Kiek pinigų reikėtų 21 užtvankai, nesunku suskaičiuoti.
Paminėta ir kita galimybė – gauti lėšų iš Žemės ūkio ministerijos, tačiau ji jas skiria ne užtvankoms tvarkyti, o joms panaikinti. Mat ir pavojaus neliktų, ir žuvims keliai atsivertų. Ar tokia išeitis įmanoma? „Na, pamėginkim dabar kaimo žmonėms pasakyti, kad nuleisim jų tvenkinį… Pritarimo vargu ar sulauktume“, – sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.
Visi komiteto nariai pritarė, kad užtvankos – problema, kurią reikia spręsti. Iškeltos dvi užduotys. Pirma, Savivaldybėje turi atsirasti specialistas, kuris būtų atsakingas už šiuos hidrotechninius statinius, jų priežiūrą ir perspektyvą. Antra, išsiaiškinus, kurios užtvankos pavojingiausios, surikiuoti jas į eilę ir bent porai parengti techninius projektus. Tam, kad, jei staiga atsirastų galimybė gauti lėšų joms tvarkyti, nebereikėtų gaišti rengiant dokumentaciją.
siulau pirma naikinti mazas, uzzelusias uztvankas. prie kai kuriu nera nei priejimo, nei privaziavimo net, tai nei ukininkai vandens pasiimt atvyksta, nei kas maudytis vaziuoja ar eina, nei ka.