Didžioji dalis Lietuvos gyventojų jau susitaikė, kad dėl trečius metus besitęsiančios pandemijos daugelis įprastų veiklų – su apribojimais, norint patekti į kai kurias prekybos vietas reikalingas galimybių pasas, tad jo neturintiems tenka taikytis su suvaržymais. Vieni taip ir daro, o kiti randa būdų, kaip apeiti šį reikalavimą. O jei tiksliau – bando pasinaudoti svetimu galimybių pasu. Tokį variantą išbandė plungiškis G. Š. Tik atsitiko taip, kad vyrukas tuoj pat įkliuvo ir atsidūrė teisme.
Metams baigiantis, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose plungiškis išgirdo, kokia bausmė jo laukia.
G. Š. buvo kaltinamas tuo, kad praėjusių metų rugsėjo 26 dieną neturėdamas teisinio pagrindo savo mobiliajame telefone išsisaugojo S. Š. atsiųstą jo vardu išduoto galimybių paso nuotrauką ir lapkričio 3-iąją norėdamas patekti į Plungės prekybos centrą „Senukai“ jį panaudojo – pateikė karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekančiam darbuotojui.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas plungiškis papasakojo, kad galimybių paso neturėjo, nes buvo neskiepytas, nesirgęs koronavirusine infekcija. O jo brolis S. Š. galimybių pasą turėjo. Pasak kaltinamojo, jis paprašė brolio „paskolinti“ šį dokumentą. S. Š. esą iškart nesutiko, tačiau rugsėjo mėnesį per susirašinėjimo programėlę „Viber“ atsiuntė nufotografuotą savo galimybių pasą. Nuotrauką plungiškis išsisaugojo mobiliajame telefone.
Tiesa, teisiamasis teigė iš pradžių bijojęs, jog gali būti sučiuptas, tad brolio galimybių pasu nesinaudojo. Tik praėjus keliems mėnesiams įsidrąsino ir pabandė laimę. Tąsyk jam būtinai reikėjo patekti į prekybos centrą „Senukai“ ir nusipirkti dažų.
Kaip pasakojo vyrukas, tik įėjus į prekybos centrą, prie durų stovėjo parduotuvės darbuotojas. Išsitraukęs telefoną jam parodė išsaugotą brolio galimybių paso nuotrauką. „Senukų“ darbuotojas praleido plungiškį, bet netrukus prie jo priėjo civiliai apsirengęs vyras. Jis prisistatė policijos pareigūnu ir paprašė parodyti galimybių pasą. Sutrikęs vyrukas pasakė jo neturintis.
Išėjus į lauką, pareigūnas patikrino G. Š. telefoną ir rado brolio vardu išduoto galimybių paso nuotrauką.
Teisiamasis teigė, kad šiuo metu jau turi savo vardu išduotą galimybių pasą.
Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad plungiškis įkliuvo, kai policijos pareigūnas vykdė tikslinę karantino režimo laikymosi kontrolės priemonę. Savo tarnybiniame pranešime pareigūnas patvirtino G. Š. žodžius, kad šis iškart prisipažino neturintis reikiamo dokumento.
S. Š. neslėpė, jog paprašytas brolio išsiuntė savo galimybių paso nuotrauką. Net nemanė, kad jis juo pasinaudos, nes nėra toks drąsus. O išsiuntė todėl, kad brolis nesupyktų, nepagalvotų, kad gaili duoti. Apie tai, kad brolis įkliuvo, S. Š. esą sužinojo iš jo paties.
G. Š. teismo prašė, kad jam būtų paskirta arešto bausmė su atidėjimu, uždedant elektroninę stebėjimo priemonę – apykoję, nes baudos mokėti neturi finansinių galimybių. Vyrukas tikino, jog įrodys, kad juo galima pasitikėti.
Teismas į plungiškio prašymą atsižvelgė ir skyrė trečdaliu sumažintą 10 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant 3 mėnesiams. Taip pat paskyrė intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Baudžiamasis kodeksas už antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą arba pagrobtojo panaudojimą numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
