Lapkričio 9 dieną Ryškėnų kaimo bendruomenės nariai aplankė miestelyje esantį Žemaičių karaliaus Ringaudo dvarą, kurio šeimininkė Magdutė Gedvilienė minėjo garbingą 75-erių metų sukaktį.
Magdutė, pasipuošusi senajam pagoniškajam tikėjimui būdingais rūbais ir papuošalais, nešina obuolių pintine, svečius pasitiko kieme ir pakvietė į vidų – į a. a. jos vyro Adolfo Gedvilo statytą dvarą. Kaip ji pati įvardijo: „Visos vyro smegenys ir rankos sudėtos į tą namelį.“
Svetingoji šeimininkė pasveikino visus atvykusius į jų žinyčią – į jų šventovę, kur jau 30 metų liepsnoja amžinoji ugnis. Pasak M. Gedvilienės, kasmet liepos trečią šeštadienį ant Šatrijos kalno renkasi senojo tikėjimo žmonės iš visos Europos. Ten taip pat dega jų šventoji ugnis. Grupės bendraminčių dažnai susitinka ir Ringaudo dvare, diskutuoja, atskleidžia istorijos paslapčių. „Esame gamtos dalis – Saulės ir Žemės vaikai. Dalelytė visatos“, – tvirtino dvaro šeimininkė.
Trijų aukštų dvaras saugo A. Gedvilo viso gyvenimo darbus, kuriuos Magdutė labai vertina ir visada su malonumu apie juos pasakoja čia užsukusiems svečiams.
Ringaudo vardą dvarui davęs pats jo įkūrėjas su mintimi, kad istorikai daugiau pasiknaisiotų po šios asmenybės istoriją. „Jis yra mūsų protėvis – pradžių pradžia. Tik jis buvo užmirštas. Istorikai domėjosi krikščionybe, o kas buvo anksčiau, nežino. Informacijos apie Ringaudą mes radome net devyniuose šaltiniuose, tada jau pradėta apie jį kalbėti daugiau“, – pasakojo M. Gedvilienė.
Ringaudo dvaro langus puošia vitražai, kuriuose atvaizduota visa mūsų istorija. Čia galima pamatyti praeities šviesuolius, Perkūną, jo dukrą Gabiją ir kt.
Pirmame aukšte įkurdinta visa Gedvilų sukaupta biblioteka, kurioje išsaugota senoji literatūra. Magdutė apgailestavo, esą daug knygų anuomet teko sudeginti, mat žmonės buvo verčiami taip daryti.
Dvarui išpuošti ir meno darbams sukurti menininkas panaudojo net dvylikos rūšių medieną – lietuvišką, tik vienas jo kūrinys – mozaikinis parketas, vaizduojantis Trakų pilį, – iš raudonmedžio.
Čia pat gausybė kruopščiai drožinėtų paveikslų, tarp kurių – 15 Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, menininko pirmosios žmonos Bronelės atvaizdas, šviestuvai, baldai, didžiulis šeimos albumas, lazdos, krivūlės, įspūdingas darbas iš pypkių ir kiti meno darbai.
Įdomių faktų apie savo vyrą pateikusi Magdutė visus stebino jo darbštumu. Paaiškėjo, jog Adolfas meno kelią pradėjo būdamas 40 metų, o iki tol buvo brigadininkas, teko dirbti su traktoriumi, su arkliais.
Ryškėniškis Algimantas Lauraitis paklausė šeimininkės: „Koks gi statusas šiandien šio įspūdingo dvaro? Čia tiek daug meno, tokie kūriniai turėtų tapti valstybinio muziejaus eksponatais.“
Apgailestaudama moteris kalbėjo šviesiai tiesiai: „Supus stogai ir sunyks. Ar dvarų daug išsilaikė?“ Esą lietuviai to neįvertina.
Padėkoję už ekskursiją ir šiltus prisiminimus Ryškėnų bendruomenės nariai pasveikino sukaktuvininkę. Bendruomenės pirmininkas Kazys Lečkauskas linkėjo, kad Ringaudo dvaras dar ilgai gyvuotų, o ypač kad ilgai gyvuotų jo šeimininkė Magdutė.
