Spalio 21 dieną Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Virkšų kaimo gyventojai buvo pakviesti į kryžiaus pašventinimo ceremoniją.
Kaip sakė seniūnas Liudas Gricius, kryžiai – tėvų ir protėvių palikimas, tad būtina jį išsaugoti. O seniūnija stengiasi pagelbėti tiems žmonėms, kurie tuos tikėjimo simbolius daro.
Pašventinamas kryžius jau nuo senų laikų stovėjo toje vietoje, tik laiko, gamtos, o gal ir žmogaus „padedamas“ po truputį nyko. „Ne kartą pačiam pravažiuojant pro kryžių teko matyti, kaip buvęs virkšiškis Zigmas Stonšaitis suklupęs jį krapštinėja“, – pasakojo susirinkusiesiems L. Gricius. Vieną kartą seniūnas sustojęs, dabar Kretingoje gyvenantis Z. Stonšaitis pasakęs, jog kryžių reikia remontuoti. Kaip pabrėžė seniūnijos vadovas, visi turėtų imti pavyzdį iš tokio žmogaus, kuris rūpinasi protėvių palikimu. Tad ir buvo nutarta kryžių atstatyti. Mediena pasirūpino Žemaičių Kalvarijos parapijos kanauninkas Jonas Ačas, jos išpjovimu ir tikėjimo simbolio pastatymu – seniūnas.
Gaila, bet iš susirinkusiųjų niekas negalėjo pasakyti, kas ir kokia intencija šį kryžių pastatė. Tiesa, vienas virkšiškis prisiminė, jog mama kalbėjusi, kad jis jau stovėjęs dar jai mažai esant. Tad spėjama, kad kryžiui gali būti apie šimtą metų.
„Kodėl atstatomi kryžiai, dvarai, pilys? Matyt, norima bent tokiu būdu pažvelgti į praeitį, ją prisiminti. Juk ir mes kiekvienas mintimis kartais grįžtame į anas dienas“, – kalbėjo Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas Julius Meškauskas. Tačiau, anot dvasininko, svarbu ne tik atstatyti kryžių, bet ir prisiminti, ko mokė tėvai, nusiimti kepurę einant pro jį, sukalbėti maldą ir, svarbiausia, to paties pamokyti savo vaikus ir vaikaičius.
Kryžiaus pašventinimo ceremonijoje dalyvavo ne tik J. Meškauskas, J. Ačas, bet ir kaimyninių parapijų dvasininkai – Šateikių ir Gintališkės klebonas Gediminas Norvilas, Alsėdžiuose klebonaujantis Edgaras Petkevičius. Taip pat atvyko ilgus metus Plungėje klebonavęs Donatas Stulpinas.
