„Jaudulys, iš kurio kildavo scenos baimė, tolo su kiekvienu pasirodymu, ir dabar aš grodamas atsipalaiduoju“, – kalbėjo saksofonininkas Dominykas Balsys. Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos vienuoliktokas, „Saulės“ gimnazijos abiturientas, kurio atliekama saksofono muzika skamba per parodų atidarymus, šventinius renginius, koncertus ir kitomis progomis. Jaunuolis dar nežino, kokį profesinį kelią rinksis, tačiau yra tikras tuo, jog visada laikysis savo muzikos mokytojo Vidmanto Žilinsko patarimo, kad ir kur nuvestų gyvenimas, nemesti muzikos.
Antroji vieta Petro Vyšniausko saksofonininkų konkurse – svarbiausias pasiekimas
Lapkričio pabaigoje Plungėje vyko VI nacionalinis Petro Vyšniausko saksofonininkų konkursas-festivalis. Ryškia spalva rajono kultūriniame gyvenime sušvitęs renginys sukvietė atlikėjus iš šalies muzikos mokyklų, konservatorijų, akademijų ir kūrybos studijų bendruomenių. Koncertų klausytojai ir komisijos nariai pamatė daugiau kaip 60 dalyvių pasirodymus. Geriausieji iš atlikėjų buvo apdovanoti diplomais ir solidžiomis piniginėmis premijomis. Per apdovanojimų ceremoniją nuskambėjo ir Dominyko Balsio pavardė – mokytojo V. Žilinsko mokinys pelnė antrąją vietą.
Šį pasiekimą jaunasis muzikantas vertina kaip didžiausią ir vertingiausią savo muzikiniame kelyje, nors yra laimėjęs pirmąsias vietas „Ventus Musicale“ ir Juozo Pakalnio konkursuose. Saksofonininko prizų lentynoje – specialusis Muzikos ir teatro akademijos prizas ir Vakarų Lietuvos jaunųjų talentų konkurse „Muzikos uostas“ pelnytas didysis prizas.
Pasak Dominyko mokytojo, laimėjimų galėjo būti ir daugiau, jeigu ne „kovido“ epidemijos metu paskelbtas karantinas.
V. Žilinskas ir D. Balsys kartu nuo pat pirmos klasės. „Dominykas iš kitų vaikų visada išsiskyrė užsispyrimu. Nespėdavau paruošti kūrinių, tiek noriai ir daug jis grojo. Per tą kiekį, natų skaitymą iš lapo, kūrinio suvokimą ir atėjo rezultatas“, – kalbėjo apie savo mokinį pedagogas.
Ateidamas į meno mokyklą žinojo du instrumentus – gitarą ir saksofoną
Paklaustas, kodėl rinkosi mokytis groti saksofonu, o ne kuriuo nors kitu muzikos instrumentu, D. Balsys neslėpė: „Norėjau groti gitara, bet tėvai atkalbėjo. Sakė, kad ir namuose galiu išmokti ja skambinti. Kitas instrumentas, kurį žinojau būdamas septynerių, buvo saksofonas. Pasirinkau ir patiko. Niekada neturėjau minčių jo keisti, nors mokausi skambinti ir pianinu.“
Nors muzikos instrumento Dominykas ir neplanavo keisti, bet ketinimų mesti meno mokyklą tikrai būta. „Visiems taip atsitinka. Kažkuriuo metu pavargsti ir pradėti svarstyti, ar verta mokytis muzikos. Abejonės buvo apnikusios ir mane, bet širdyje žinojau, kad turiu tam pašaukimą, kad vėliau gailėčiausi nustojęs groti“, – apie savyje atrastą vidinę motyvaciją nesiskirti su instrumentu pasakojo jaunuolis.
Pasirinkimo kryptį nulems brandos egzaminų rezultatai
Gyvenime abiturientas klausosi įvairios muzikos – nuo metalo iki klasikos. Pačiam labiausiai patinka atlikti technikos reikalaujančius klasikos kūrinius, bet privačiose šventėse groja ir popmuziką. Saksofonininkas teigė, kad muzikuodamas jis atsipalaiduoja ir visiškai nejaučia scenos baimės.
Be to, kad groja, dar ir sportuoja – žaidžia tinklinį, užsiima gatvės gimnastika. Anksčiau labai mėgo piešti, bet dabar, kaip pats sakė, šį pomėgį yra kiek primiršęs.
Galima galvoti, kad menams gabus jaunuolis rinksis menų studijas, tačiau D. Balsys atviras: „Negaliu pasakyti, koks mano tikslas. Sekasi visi mokslai – akademiniai rezultatai geri. Svarstymuose – aviacija, inžinerija, o gal ir menai. Sprendimą priimsiu, kai žinosiu brandos egzaminų rezultatus.“
Auksinė taisyklė – motyvuoti per kūrinius ir vaiko pažinimą
Pakalbinome ir mokytoją V. Žilinską, kuris jaunuosius muzikus ugdo nuo 1990 metų. Domėjomės, ar pedagogas turi auksinę taisyklę, kaip motyvuoti mokinius, kurie po kelerių mokslo metų nusprendžia mesti grojimą.
Kaip sakė V. Žilinskas, mokytojui nesunku pajausti, kad vaikas nebeturi noro muzikuoti, kad jo gyvenime atsirado kitų pomėgių. „Žodžiai tokiu atveju nepadės. Geriausia motyvuoti per kūrinius, per vaiko pažinimą. Taip, kad mokinys nepastebėtų, jog yra bandoma paveikti jo apsisprendimą“, – dėstė pedagogas.
Paklaustas, kas sunkiausia mokantis groti saksofonu, tvirtino: „Pūsti instrumentą nėra sunku, jeigu tai darai teisingai. O išmokyti technikos – mokytojo reikalas. Kuo daugiau vaikas groja, kuo daugiau laiko rankose instrumentą, tuo labiau tobulėja. Visur reikia pastangų – muzikinė forma priklauso nuo to, kiek darbo įdedi.“
D. Balsys, lydimas savo mokytojo, Mykolo Oginskio meno mokykloje nuėjo ilgą kelią – nuo pirmojo kalėdinio koncerto metu sugroto kūrinio „Palinkėjimai lapei“ iki antrosios vietos diplomą prestižiniame Petro Vyšniausko konkurse-festivalyje atnešusių F. Combelle „Esquisse“ ir A. Waigneno „Rhapsody“. V. Žilinskas neslėpė, kad didžiuojasi savo mokinio pasiekimu: „Džiaugiuosi, kad jam sekasi, bet tai ne mano nuopelnas, tai paties Dominyko užsispyrimo ir darbo rezultatas.“
Šie mokslo metai D. Balsiui – baigiamieji, bet planų saksofonininkas dar turi – ruošiasi dalyvauti tarptautiniame medinių ir varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkurse „Ventus Musicale 2026“, taip pat pasirodyti muzikiniame rečitalyje, kuris, kaip numatoma, mokykloje vyks kovo 27 dieną.
Netruks prabėgti paskutiniai mokykliniai mėnesiai. Į naują gyvenimo etapą jaunasis plungiškis išsineš ir savo mokytojo patarimą, kad ir kur nuvestų gyvenimas, nemesti muzikos.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
