Žemaitijos nacionalinis parkas pasitinka trisdešimtmetį

Parašė: Parengta naudojant ŽNP informaciją 2021-04-28

1991 metų balandžio 23 dieną Lietuvos Aukščiausioji taryba priėmė sprendimą įsteigti Lietuvoje Žemaitijos, Kuršių nerijos, Dzūkijos ir Trakų istorinį nacionalinius parkus bei Viešvilės gamtinį rezervatą. Nuo to laiko praėjo 30 metų. Be jokios abejonės, Žemaitijos nacionalinis parkas (ŽNP) mums reiškia daug. Juk parkas asocijuojasi su svarbiais dalykais: saugomomis žemaitiškomis tradicijomis, kultūros paveldu, turizmu, unikaliu kraštovaizdžiu, gamta, galiausiai su čia dirbančiais nuoširdžiais žmonėmis. Vis dėlto, kaip sako ŽNP direkcijos vadovas Ramūnas Lydis, parkas tai ne direkcija, tai visi žmonės, kurie susiję su parku, kurie čia lankosi, kuriems parkas svarbus – visi mes kartu jį kuriame. Penktadienį, minint parko jubiliejų, Plateliuose sulaukta ypatingo svečio – Prezidento Gitano Nausėdos.
Širdis – Platelių ežeras
Prieš 30 metų įkurtas Žemaitijos nacionalinis parkas, kurio didžioji dalis teritorijos yra Plungės rajone, mažesnioji – Skuodo), įsteigtas turint tikslą išsaugoti, tvarkyti ir naudoti vertingiausias gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Žemaitijos teritorijas. Parko teritorija užima 21 720 ha plotą. Direkcija, kaip žinia, yra Platelių miestelyje. Pagrindiniai šio parko uždaviniai yra išsaugoti Platelių ežeryną ir jo apylinkių gamtos kompleksą, organizuoti gamtinės aplinkos, etnokultūros paveldo ir mokslinius tyrimus, vykdyti nuolatinius stebėjimus ir kaupti informaciją. Per 30 veiklos metų šie uždaviniai ir tikslai puikiai įgyvendinti.
Bene visas gyvenimas Žemaitijos nacionaliniame parke sukasi aplink Platelių ežerą. Tai giliausias, didžiausias ir, turbūt, nesuklysime pasakydami, kad gražiausias ežeras Žemaitijoje su salomis, pusiasaliais, įlankomis. Parkas apjuostas kalvų virtinėmis, miškais.
Išskirtinumo nacionaliniam parkui suteikia legendomis bei padavimais apipinti gamtos paveldo objektai: septynios Platelių ežero salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai. Akį traukia paslaptingos Beržoro, Ilgio ežerų salos.
Nacionalinis parkas vertingas ne tik gamtiniu požiūriu. Piliakalnių, alkakalnių, šventviečių gausa mena senąją kultūrą. O pakelėse, laukuose pabirę koplytėlės, koplytstulpiai atskleidžia vietos gyventojų gyvenseną, tradicijas. Jas dar labiau paryškina vis dar švenčiamos Užgavėnės. Unikalus objektas – Šaltojo karo muziejus.


tai, kad Plateliai, kuriuose nuo seno švenčiamos Užgavėnės, pripažinti kaip patraukliausia Europos turizmo vietovė su savitomis kultūros tradicijomis. O Šaltojo karo muziejus, įrengtas požeminėje raketų paleidimo aikštelėje, kasmet pritraukia tūkstančius turistų iš viso pasaulio.
Kultūros paveldas – vienas kertinių akmenų
Žemaitijos nacionalinis parkas neįsivaizduojamas be čia giliai šaknis įleidusių ir iki šiol (ne be ŽNP direkcijos darbuotojų pastangų) puoselėjamų žemaitiškų tradicijų, etnografinio, kultūrinio paveldo puoselėjimo.
Nacionalinio parko kultūros paveldas – minėtieji piliakalniai, senosios šventvietės (alkakalniai), kapinynai, senųjų gyvenviečių vietos. Įdomūs čia yra Užpelkių, Gegrėnų, Pūčkorių, Jazdauskiškių, Grigaičių, šv. Jono (Žemaičių Kalvarijos), Šarnelės, Mikytų piliakalniai, Visvainių, Mikytų, Vilkų, Gilaičių, Paparčių alkakalniai, senovės gyvenviečių vietos Gegrėnuose ir Šarnelėje. Architektūriniu savitumu išsiskiria Žemaičių Kalvarijos bažnyčia, Babrungėnų malūnas.
Apie šventvietes buvo kalbama ir per neseniai surengtą ŽNP trisdešimtmečiui skirtą mokslinę konferenciją. Joje panešimą skaitė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto prof. dr. Vykintas Vaitkevičius. Nemažai dėmesio savo kalboje jis skyrė būtent Mikytų alkakalniui, taip pat čia esančiam Maldų šuliniui. Pastarasis, beje, vis dar gali būti mokslinų tyrimų objektu daugeliui tyrinėtojų. „Apskritai Mikytuose turime kažką išskirtinio, tai ne šiaip buvęs kaimas, o bajorkaimis, kur labai ilgai buvo laikytasi senųjų papročių“, – pastebėjo profesorius, pridūręs, jog ir jis
pats neatmeta galimybės iš profesinės pusės dar sugrįžti ir į Mikytas, ir prie Maldų šulinio, kadangi kasinėjimai čia gali suteikti naudingos informacijos ir apie kuršių genties apeigas.
Prof. V. Vaitkevičius taip pat paminėjo ir kitą įdomų dalyką. Pasirodo, yra atliktas dar vienas labai svarbus mokslinis darbas – sudarytas Platelių ežero didysis vardynas, kuriame net 182 vietos, turinčios tikrinius pavadinimus. „Vardynas sudarytas, tačiau nėra išleistas, tai gal tai tegu būna mūsų savotiška skola Žemaitijos nacionalinam parkui, kurią reikėtų ištęsėti“, – sakė pranešėjas.

Įkūrė amatų centrą
Žemaitijos nacionalinis parkas jubiliejų pasitinka turėdamas patį geriausią Tradicinių amatų centrą visoje Lietuvoje: praėjusiais metais Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centras pripažintas sėkmingiausiu. Gauta padėka už tradicinių amatų puoselėjimą, materialinės ir dvasinės kultūros palikimo skleidimą.
Čia vystomi tradiciniai amatai: audimas, drožyba, kalvystė, kryždirbystė, margučių marginimas, mezgimas, maisto ruošimas, pynimas, siuvinėjimas, verpimas, vilnos, vėlimas, žvakininkystė ir kt. Amatų centras apjungia tradicinius amatininkus, tautodailininkus. Amatų centre vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai.
Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre veikia medžio drožybos ir audimo klubai.
Direkcija taip pat gali didžiuotis tuo, jog turima ir muziejų: Platelių dvaro svirne ir arklidėse veikia istorijos, etnografijos, gamtos ir Užgavėnių ekspozicijos, medžio meistrų muziejus Godeliuose, literatūriniai – Bukantės dvarelyje ir , meno galerija Babrungėnuose. Mūsų parke išlikę nemažai tradicinių žemaitiškų sodybų – jų yra Beržore, Godeliuose, Šarnelėje, Žemaičių Kalvarijoje.
Atkuriamas senasis Platelių dvaro sodas
Minint veiklos jubiliejinę sukaktį, Žemaitijos nacionalinis parkas nusprendė šią datą įamžinti ir dar vienu gražiu darbu – atsodinant Platelių dvaro sode buvusį vaismedžių sodą.
Sodo atkūrimas bus vykdomas naudojant senąsias sodų kūrimo tradicijas (technologijas). Pranešama, kad šiais metais Platelių dvaro sode bus pasodintos miškinės obelys, išaugintos iš Žemaitijoje surinktų obuolių sėklų. Vėliau, kai pasodintos obelys sutvirtės, jos bus paskiepytos senovinių obelų ūgliais iš Platelių dvaro sodo ir Platelių apylinkių. Šiuo metu nupirkti sodmenys (daugiau kaip 50 obelaičių) jau laukia kol bus pasodinti.
Įdomu tai, jog prisidėti prie šio sodo atkūrimo ir turėti savo vardinę obelį sode gali kiekvienas norintis. Direkcija informuoja, kad dar šiais metais bus paruoštas žemėlapis su pasodintais medeliais ir šių medelių „savininkų“ pavardėmis. Prie vaismedžių nebus vardinių lentelių, kad nedarkyti bendro sodo vaizdo.
Beje, atkurtajame sode žaliuos ir Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos medis – jį jis pasodino penktadienį lankydamasis Plateliuose ir Žemaitijos nacionalinį parką sveikindamas 30-mečio proga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Velykos: pas tėvus su… vainiku? (0)

Velykos… Gražiausia pavasario šventė. Taip buvo visada. Na, bent jau iki 2020-ųjų pavasario, kai į Lietuvą […]

2021-03-12
Mums 27-eri (0)
2021-01-07
Ačiū (0)
- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Pastaruoju metu vis plačiau agituojama skiepytis nuo koronaviruso. Koks jūsų požiūris į vakcinaciją?

Loading ... Loading ...
Archyvas

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/edulaikplu/domains/laikrastisplunge.lt/public_html/wp-content/plugins/logo-slider/ls_logoslider.php on line 488
Visos teisės saugomos © 2021 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
SEO,