Žemaitis ir… Gran Kanarijoje žemaitis!

Darius Šimkus Gran Kanarijoje gyvena jau 15 metų.

„Matau, kad esate iki pažastų įlipę į pusnis“, – šyptelėjo Darius Šimkus. Ir balse – tarsi pavydo gaidelė. Juk jam pačiam pajausti po kojomis girgždantį sniegą ir veidą kandžiojantį šaltį jau seniai yra tekę… 15 metų Darius gyvena ten, kur kasdien prieš akis bekraštis vandenynas ir maloniai šildo saulė, kur, kaip pats juokauja, spintoje kabo vien šortai ir avimos tik šlepetės, o gyvenimas moko neskubėti ir viską atidėti… rytdienai. Atlanto vandenyne esanti ir Ispanijai priklausanti Gran Kanarijos sala Dariui yra tapusi namais, nors širdis priklauso gimtajai Plungei.
Jei kada lankysitės šioje saloje, nenustebkite, kad čia galėsite paragauti ir cepelinų, keptos duonos ar žemaičių blynų. Šio plungiškio valdomos užeigos valgiaraštyje lietuviška virtuvė yra atradusi savo vietą, o ir žemaičių tarmė čia dažnai skamba: su lietuviais turistais Darius bendrauja tik žemaitiškai!
Sėkmės istorija, prasidėjusi nuo gyvenimo Paryžiaus gatvėse

„Nežinau, ar mano gyvenimą galima būtų apibūdinti kaip sėkmės istoriją“, – susimąstė Darius, pokalbio metu atsigręždamas į savo praeitį.
Gyvenimo labirintai mūsų pašnekovą vedžiojo nelengvais keliais. Darius, kaip pats ne kartą pabrėžė, yra plungiškis iki, kaip populiaru sakyti, kaulų smegenų. „Gimiau ir augau „mačernyne“, baigiau 5-ąją vidurinę, vėliau – Plungės profesinę mokyklą. Buvo gal 1994-ieji, ta pirmoji emigracijos banga, kai lietuviai ėmė išvažiuoti į kitas šalis, dažniausiai į Angliją“, – prisiminė Darius. Su ta banga į užsienį pakilo ir jis. Tiesa, gal ne dėl labai didelės būtinybės, bet, kaip pats sakė, labiau smalsumo vedamas. Nors tuometį 20-metį jaunuolį gyvenimas buvo užgrūdinęs: augo be tėvo, neretai reikėjo rūpintis ne tik savimi, bet ir dviem seserimis, pagelbėti sunkiai dirbančiai mamai: „Nuo 16 metų jau dirbau, gyvenau savarankiškai.“

Pakėlęs sparnus į Angliją, Darius susidūrė su pirmaisiais sunkumais: nebuvo įleistas į šią šalį, buvo deportuotas į Prancūziją, kur jo laukė kelionė atgal į Lietuvą. Bet jaunatviškas maksimalizmas ir žemaitiškas užsispyrimas neleido susitaikyti su nemalonia situacija. „Negi važiuosi namo nuleidęs galvą, ką šeima pasakys? Principai neleido taip grįžti. Pabėgau…“ – pasakojo toliau Darius. Kišenėje turėdamas paskutinius 100 dolerių jis nusipirko bilietą į Paryžių ir išvažiavo į nežinią… Be pinigų, nemokėdamas kalbos, neturėdamas plano, ką daryti toliau, plungiškis kone mėnesį pragyveno Prancūzijos sostinės gatvėse… Maistu teko dalintis su balandžiais. „Batoną mirkydavau fontano vandenyje, kad suminkštėtų… Šeima, aišku, tuo metu nežinojo visos teisybės. Nors siunčiau laiškus, žinojo, kad esu Prancūzijoje, o ne Anglijoje. Dabar lengva susirasti visą reikalingą informaciją, kai yra internetas, telefonai, o tuomet viskas buvo kur kas sudėtingiau“, – užsiminė Darius.
Situaciją pakeitė pažintis su keliais žmonėmis, kurie nurodė, kad yra organizacija, kuri maitina benamius, kad yra galimybė gauti darbo. „Tiesiog gatvėje būdavo vieta, kurioje surinkdavo žmones ir veždavo atlikti įvairių pagalbinių darbų statybose ir pan. Taip užsidirbau pirmus pinigus, už juos nusipirkau rusų–prancūzų kalbų žodynėlį, keletą darbo įrankių, ir taip prasidėjo mano karjera“, – prisiminimais dalijosi plungiškis. Iš pradžių su klientais teko bendrauti daugiau gestų kalba, daugiau ar mažiau susikalbėti sekėsi ir susitarti dėl smulkių darbų – nudažyti tvorą ar sieną, padailinti gyvatvorę ir pan. – visai neblogai pavykdavo. Užsidirbęs kažkiek pinigų, kaip pats pajuokavo, juk gyvenant gatvėje išlaidų daug nebuvo, jis grįžo į Plungę.
Laimės paieškos Olandijoje ir suviliojusi Gran Kanarija
D. Šimkus gimtajame krašte neužsibuvo: po kurio laiko išvyko į Olandiją, kurioje praleido 10 metų. Iššūkių ir čia netrūko, įsitvirtinti nebuvo lengva, tačiau vėlgi – kai turi tikslą, jo sieki. Taip Darius kryptingai ėjo savo svajonių link: įkūrė nedidelę statybos darbais užsiimančią įmonę, sėkmė lydėjo, plėtėsi draugų ratas. Būtent jie pakvietė plungiškį juos aplankyti ir pasisvečiuoti Gran Kanarijoje. Tad kartą atvykęs šioje Ispanijos saloje Darius „svečiuojasi“ jau 15 metų.
„Pamatęs salą supratau, kad turistai čia atveža pinigus, o ne emigrantai juos išveža. Taigi sugalvojau, kad reikia daryti verslą – taip ir įsikūriau čia“, – prisiminė pašnekovas.

Pamatęs, kad turistai mielai leidžia pinigus, norėdami įamžinti savo atostogų akimirkas, Darius ėmėsi siūlyti fotografo paslaugas. „Buvo lengva įsiūlyti ir parduoti nuotraukas, nes tada jau laisvai kalbėjau keliomis kalbomis: anglų, olandų, lenkų, vokiečių, rusų… Verslas sekėsi tol, kol… Amerikoje pasirodė „iPhone“ telefonas. „Ir tada mano versliukas žlugo, nes „iPhone’as“ darė kur kas kokybiškesnes nuotraukas nei mano aparatas“, – juokdamasis kalbėjo vyras. Tačiau versliam žmogui, kai vienos durys užsidaro, atsiveria kitos. Taip ir Dariui – jis ėmėsi naujos veiklos.
„Canaria Moments“ – turistų paslaugoms ir patogumui
Šiandien D. Šimkus Gran Kanarijoje vadovauja savo įkurtai kelionių agentūrai „Canaria Moments“. Tarp jos teikiamų paslaugų – itin patraukliomis kainomis ekskursijų po salą organizavimas, plaukiojimas jachtomis, apartamentų nuoma ir tvarkymas, pavėžėjimo paslaugos, žvejybos organizavimas, įvairios vandens pramogos ir kt. Plungiškio suburta komanda rūpinasi, kad turistams laikas Gran Kanarijoje paliktų pačius geriausius įspūdžius apie šią Atlanto vandenyne esančią salą, džiuginančią išskirtiniais kraštovaizdžiais. Pats Darius nepatingėjo ir baigė gidų kursus, taigi yra licencijuotas turistų palydovas po šią salą. Sakė daugiausia pats dirbantis su lietuvių grupėmis, bet, jei kolegos užsiėmę, tuomet ekskursijas veda ir užsieniečiams turistams.
Mūsų pašnekovui idėjų netrūksta. Štai prieš kurį laiką jam kilo mintis pasiūlyti lietuvaičiams pasirūpinti jų garbaus amžiaus tėvais. Juk neretai senoliai vieni nesiryžta atostogauti, o vykti su vaikais nenori. „Pasisiūlėme būti nuolatiniais tėvų palydovais: nuo sutikimo oro uoste iki atgalinio grįžimo namo. Visą atostogų laiką vaikai galėjo būti ramūs, kad jų tėvai nepatirs jokių nepatogumų ir neaiškių situacijų, kol atostogaus Gran Kanarijoje“, – kalbėjo Darius. Ar gali būti geresnė dovana garbaus amžiaus žmonėms, norintiems, bet nedrįstantiems keliauti savarankiškai?
Žemaitiška užeiga Ispanijos saloje
Gran Kanarijoje D. Šimkus yra žinomas ir kaip išskirtinės užeigos savininkas. „Kai kilo pandemija ir viskas užsidarinėjo, aš priešingai – nusprendžiau saloje atidaryti užeigą. Visi tuomet labai keistai į tai žiūrėjo, bet sprendimas pasiteisino – veikla pamažu įsisuko“, – kalbėjo toliau vyras. „Tapas Bar Canaria Moment“ – vieta, kurią jau yra pamėgę ne tik vietiniai, bet ir turistai. Darius sakė, jog tik atidaręs užeigą nusprendė, kad čia puoselės lietuviško maisto tradicijas. Vis dėlto tenykščiai žmonės labai įtariai žiūrėjo į cepelinus, šaltibarščius. „Bet vienas dalykas jiems netgi labai patiko – kepta duona su česnaku. Čia kažkoks fenomenas – labai populiaru tarp lankytojų“, – tvirtino plungiškis.
Darius – užsispyręs žemaitis, tad taip lengvai minties dėl lietuviškų valgių neatsisakė, todėl ir šiandien jo užeigoje nors ne kasdien, bet tikrai galima užsisakyti lietuviškos virtuvės patiekalų. Taigi salos gyventojai žino ir žemaitiškų blynų, vėdarų ar net lietuviškos naminukės skonį! Pasirodo, tenykščiai įstatymai leidžia restoranams ir barams prekiauti savo gamybos stipriuoju gėrimu. Darius pasinaudojo tokia galimybe. „Ir naminuke, ir rūkytais lašiniais su juoda duona pas mane tikrai būsite pavaišinti“, – šypsojosi plungiškis. Smagu, kad tarp jo užeigos lankytojų – ir paprasti turistai, ir žymesni žmonės: visiems smagu Atlanto vandenyno saloje atrasti netikėtų ir stebinančių lietuviškų akcentų.
Su lietuviais D. Šimkus bendrauja tik žemaitiškai. Paragintas saloje sutikto Lietuvoje kažkada žinomo atlikėjo Dariaus Milerio, jis sukūrė feisbuko grupę „Gran Canarija Žemaitėška“, kurioje – daug įdomios, linksmos ir… skanios informacijos apie šią salą žemaičių tarme. Ir Žemaitijos vėliava prie užeigos plevėsuoja, kuri, beje, labai kelia turistų susidomėjimą. Tokiu būdu D. Šimkus atranda ne vieną progą su savo klientais pakalbėti apie Lietuvą, apie kurią, deja, paprastai nelabai kas žino, ir apie Žemaitiją.
Kartą per mėnesį plungiškis stengiasi suburti visus Gran Kanarijos saloje gyvenančius lietuvius, be to, bendradarbiauja ir draugauja su Tenerifės lietuvių bendruomene. Štai tuomet lietuviško maisto ant stalų tikrai netrūksta! Įdomu tai, jog maisto gamyba užsiima pats Darius: ir užeigoje jis – pagrindinis šefas. „Be puodų aš negyvenu. Turbūt tai yra genuose, nes abi sesės, o ir mama visą gyvenimą sukosi virtuvėje. Man gaminti maistą didžiulis pasitenkinimas. Nėra geresnio jausmo, kaip žiūrėti į mano gamintą maistą valgančio besišypsančio žmogaus akis“, – pridūrė jis. Beje, plungiškis mielai atskleidė ir paslaptį, kaip išvirti cepelinus, kad jie nepatamsėtų ir nebūtų tos nuobodžios pilkos spalvos. Pasirodo, būtina bulves nuskusti iš vakaro ir palikti jas šaltame vandenyje, tuomet kitą dieną bulvių tarkiai tikrai nepajuoduos. Būtina nepamiršti ir įtarkuoti svogūno.
„Vis tiek grįšiu į Plungę“
Atrodo, gyvenimas Dariui saulėtoje saloje – lyg sviestu pateptas. Vyras sakė jau susitaikęs su tuo, kad viskas čia vyksta kur kas lėčiau, niekas niekur neskuba ir visi vadovaujasi taisykle, kad „kam daryti šiandien, jei gali padaryti rytoj, o gal ryt ir neprireiks“. „Jei nori kokio didesnio veiksmo ir turi daug energijos, čia būtų sunku gyventi“, – teigė pašnekovas, todėl neskubantiems ir vaizdu besimėgaujantiems turistams ši sala – ideali.
Nepaisant patogiai susikurto gyvenimo Gran Kanarijoje, Darius sakė, jog būtinai vieną dieną sugrįš gyventi į Plungę. Gimtajame mieste per pastaruosius 15 metų jis buvęs prieš trejus metus… Sudėtinga ilgesniam laikui palikti visus verslo reikalus. „Mano namai, kaip bebūtų, yra Plungėje. Pasiilgstu lietuviškų švenčių, tradicijų, žalumos, Žemaitijos… Norint suprasti, ką turi vertingo, reikia tai prarasti… Aš žinau, kad vieną dieną grįšiu į Plungę“, – filosofine mintimi pokalbį užbaigė D. Šimkus.
O kol kas Darius pasirengęs pasitikti visus lietuvius, o ypač žemaičius, atvykstančius į Gran Kanariją, ir pasirūpinti, kad poilsis čia jiems paliktų didžiausią įspūdį. Jei nusprendėte paatostogauti šioje saloje, vertėtų aplankyti „Facebook“ paskyrą CANARIA MOMENTS ir prisijungti prie grupės GRAN CANARIA ŽEMAITĖŠKA. Platesnė informacija galima ir telefonu +370 622 28924.