Šie metai žemdirbiams – tarsi išbandymų maratonas. Vos atsigavę po pavasario šalnų, kurios atėjusios per patį sodų ir uogynų žydėjimą sunaikino didžiąją laukiamo derliaus dalį, ūkininkai atsidūrė kitos stichijos gniaužtuose – gausūs ilgalaikiai lietūs vandeniu užtvindė daržovių ir javų laukus. Gegužės pabaigoje dėl šalnų Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją padėtį, šiuo metu svarstoma, ar neskelbti nacionalinio lygio ekstremaliosios situacijos dėl stichinio lietaus sukeltų padarinių. Šį žingsnį jau žengė šešios šalies savivaldybės – Akmenės, Anykščių, Kaišiadorių, Kėdainių, Rokiškio ir Šilutės rajonų. Kaip nepalankūs sektoriui orai paveikė Žemaitijos žemdirbių derlių, bandėme aiškintis kalbindami Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių ūkininkus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad kai kuriose šalies vietovėse kritulių iškrito daugiau nei vidutiniai daugiamečiai rodikliai. Specialistų teigimu, tokie reiškiniai kaip vėlyvo pavasario šalnos ir intensyvios vasaros liūtys tampa vis dažnesni ir nuo gamtos priklausantį žemės ūkį daro gana rizikingu sektoriumi, kuriam išgyventi be paramos būtų sudėtinga. Prognozuojama, kad prastėjančios meteorologinės sąlygos gali sukelti masinę ūkių griūtį, po kurios išliktų tik stambieji žemvaldžiai – tūkstančius hektarų valdantys ir vos keliolikos rūšių kultūras auginantys agrocentrai.
Nuostoliai – neišvengiami
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2025 m. rugpjūčio 12 d. numeryje (Nr.61)
