Gyvenimas mažesniuose miesteliuose ir kaimuose turi savitą ritmą, kurį puoselėja ir palaiko čia gyvenantys žmonės. Tačiau tam, kad kaimynai susirinktų, bendrautų ir kartu kurtų gražesnę aplinką, reikia stipraus variklio.
Mintimis apie išbandymus ir džiaugsmus, ištinkančius telkiant žmones drauge ką nors nuveikti, sukurti, papuošti aplinką, pasidalijo Krakių, Kurmaičių ir Balėnų kaimuose veikiančių bendruomenių pirmininkės.
Bendradarbiauja su Kultūros centru
Balėnų bendruomenei nuo šių metų kovo mėnesio vadovaujanti Emilija Baranauskaitė džiaugiasi sugrįžusi į gimtąsias vietas. Ji neslepia, kad vietos gyventojų pažinojimas padeda kur kas lengviau rasti bendrą kalbą. Naujasis bendruomenės aktyvas, kurį sudaro entuziastingos naujokės, jau gavo ankstesnių narių palaiminimą ir spėjo nuveikti pirmuosius savarankiškus darbus.
Didžiąsias šventes balėniškiai organizuoja bendradarbiaudami su Tirkšlių kultūros centru. Pavyzdžiui, rengiant didžiąją vasaros šventę, pagalbos ranką visada ištiesia Tirkšlių kultūros centro kolektyvas su direktore Salomėja Macijauskiene priešakyje. Pagalbos tikimasi ir organizuojant tradicinį Kalėdų eglutės įžiebimą.
Per vaikus iki suaugusiųjų
O mažesnes šventes vaikams aktyvios moterys rengia pačios, visiškai savo iniciatyva. Pirmo renginio – Atvelykio popietės – pačios vesti dar nedrįso – samdė vedėją. O štai mokslo metų pradžios proga viską, pradedant nuo scenarijaus, baigiant edukacijomis, padarė savo jėgomis.
Nors renginiai orientuoti į vietinius, čia laukiami visi, pavyzdžiui, pas senelius atostogaujantys vaikai.
„Darbo tikrai nemažai – reikia eiti, agituoti žmones, prašyti, kad nepasididžiuotų ir ateitų. Kol kas renginius organizavome tik vaikams ir galiu pasidžiaugti, kad jų susirenka pakankamai. Matydama atgalinį ryšį, užsivedu ir pati, kyla minčių, ką nuveikti toliau.
Pastebėjome, kad, stengiantis užimti vaikus, į veiklas įsitraukia ir mamos bei tėčiai, taip visa bendruomenė tampa aktyvesnė“, – kalbėjo E. Baranauskaitė.
reikia įvairių gebėjimų
Balėnų bendruomenė aktyviai palaiko ir kaimynus – nuolat vyksta į kitų miestelių šventes. Jau tapo tradicija, kad jų komanda nepraleidžia Tirkšliuose vykstančios kopūstienės šventės ir Šerkšnėnų „Bulvių fiestos“. Šie metai – taip pat ne išimtis.
Šiems renginiams produktus suneša gyventojai, o ko trūksta – nuperka. Pinigais, gautais už šventėse parduotą maistą, skanėstus, pirmiausia padengia patirtas išlaidas, o likutis skiriamas bendruomenės reikmėms.
„Švenčių dalyvėms tenka būti ne tik geromis šeimininkėmis, bet ir aplinkos dekoratorėmis. Galiu tik pasidžiaugti aktyviomis savo bendruomenės moterimis“, – sakė Balėnų bendruomenės pirmininkė E. Baranauskaitė.
Nuo sodininkų bendrijos iki bendruomenės
Kurmaičių kaimo bendruomenės pirmininkė Laimutė Jokubynienė prisimena: iš pradžių kaimas neturėjo oficialios bendruomenės ir gyvavo tik kaip sodininkų bendrija. Kartą suorganizuota Rudenėlio šventė, kurioje pasirodė vietos saviveiklininkai, tapo impulsu permainoms.
Nepraėjo nė pusmetis ir gyventojai oficialiai susibūrė, nes turint bendruomenės statusą tapo lengviau rašyti projektus finansavimui gauti. Taip per laiką kaime atsirado vaikų žaidimų aikštelė bei skulptūrų takas.
Šiandien Kurmaičių renginiai pritraukia šimtus žmonių, nors finansiniai išbandymai vis dar dideli. Bendruomenės atstovai patys rašo projektus Savivaldybei, tačiau po paskutinės šventės atsakymo dėl paramos dydžio dar neturi.
Bendros idėjos ir projektai
Planuodami pastarąjį renginį organizatoriai tikėjosi sulaukti apie 200 lankytojų, tačiau realybė pranoko lūkesčius – skaičiuojama, kad susirinko apie 700 žmonių. Tam įtakos turėjo garsių atlikėjų pasirodymai. Šventėje koncertavo Radži bei iš šių kraštų kilusi Asta Pilypaitė, atvykusi aplankyti tėvų.
Idėjas renginiams generuoja pati L. Jokubynienė, o viena bendruomenės narė Edita jas paverčia projektais.
Pašnekovė sakė, kad nesitikėjo, jog pavyks pakviesti ir prisikviesti garsesnių, žinomesnių atlikėjų.
„Iš pradžių atrodė, kad žinomi atlikėjai nenorės koncertuoti mažesnei auditorijai, bet nieko panašaus – jie noriai sutinka atvykti. Tikimės, kad neliksime skoloje, nes su atlikėjais dar nesame visiškai atsiskaitę“, – kalbėjo L. Jokubynienė.
planai ateičiai
Kurmaičių bendruomenė turi nemažai planų ateičiai.
„Labai norėtume įsigyti jūrinį konteinerį. Žmonės padovanojo suolų, o patalpų, kur juos laikyti, neturime. Viskas laikoma pas skirtingus žmones. Kai prireikia, tenka samdyti transportą viskam suvežti. Jei viską turėtume vienoje vietoje, būtų kur kas patogiau“, – įsitikinusi Kurmaičių bendruomenės pirmininkė.
Pasak jos, renginiams ruošiamasi bendrai – kas ką turi, tą atsineša ir visas planavimas, pasirengimas vyksta draugiškai.
Nemokami renginiai
Krakių bendruomenės centro pirmininkė Milda Bakienė kaimui vadovauja 5 metus. Bendruomenės vairą ji perėmė kartu su seniūnaite Vilma Drungiliene, kai kaime pritrūko norinčiųjų vadovauti. Pašnekovė juokiasi: pradžioje didelio noro nebuvo – tiesiog reikėjo padėti savo gimtajam kaimui, o dabar jau nebegalinti sustoti.
Moterys neapsiriboja tik linksmybėmis – jos aktyviai organizuoja talkas, tvarko aplinką, o pirmininkė veikia kaip tarpininkė tarp gyventojų ir seniūnijos ar Savivaldybės, spręsdama kasdienes kaimynų problemas.
O seniūnaitė Vilma labiau rūpinasi kultūrine dalimi. Būtent jos iniciatyva Krakiai pradėjo organizuoti masinius renginius. Vienas jų – jau tradicija tapęs „Krakiai oššš“.
Iš valdžios atstovų organizatorės net sulaukė pastabų – kodėl neapmokestina įėjimo į renginius. Vis dėlto bendruomenės pozicija išlieka tvirta: krakiškiams šventės privalo būti nemokamos.
Viskas savo jėgomis
Pasak M. Bakienės, bendruomenė viską daro savo jėgomis – planuoja, ieško rėmėjų aplinkinėse įmonėse, kviečiasi atlikėjus, o pagalbą transportu ar technika dažnai nemokamai suteikia kaimo gyventojai. Kultūriniais klausimais visada padeda ir Viekšnių kultūros centras.
Pasak M. Bakienės, pernai rėmėjų renginiui „Krakiai oššš“ ieškoti buvo sunkiau, nes įmonės nežinojo, ko tikėtis.
„Tačiau kai pamatė, kad pas mus koncertavo „Jovani“, šių metų šventei paramą rasti buvo lengviau – visi suprato, kad galime prisikviesti didžiules žvaigždes“, – kalbėjo M. Bakienė.
Jos teigimu, lėšų susirenkama iš mugių, be to, labai pasiteisina šventinės loterijos.
„Žmonės yra pasiilgę bendravimo. Jei prieš penkerius metus į pirmąjį susirinkimą atėjo vos penkiolika bendruomenės narių, tai dabar susirenka daugiau nei penkiasdešimt.
Valstybės dieną ekspromtu susirinkome tiesiog sugiedoti himno – atėjo daugiau nei šešiasdešimt žmonių. Todėl renginius ir darome nemokamus, kad visi norintys galėtų išeiti iš namų“, – teigė Krakių bendruomenės centro pirmininkė.
Nuosavas himnas ir herbas
Krakių bendruomenė didžiuojasi ir istoriniais pasiekimais. Minėdami kaimo 365-ąjį jubiliejų, jie „pasidovanojo“ kaimo himną. Žodžius himnui sukūrė poetė Jūratė Norvaišienė, o muziką – Romas Dambrauskas.
Šiuo metu, bendradarbiaujant su Savivaldybe, intensyviai ieškoma dailininko ir kuriamas oficialus kaimo herbas, kurį tikimasi pabaigti iki metų galo. Be kultūrinių planų, kaimas turi ir praktiškų tikslų – jau parašyti projektai lauko treniruokliams ir naujai vaikų žaidimų aikštelei įrengti šalia jau esamos krepšinio zonos.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
