Kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro pastatų ansambliui priklausantis vadinamasis Advokato namas įgauna vis daugiau gyvybės. Jau kurį laiką čia sėkmingai veikia Žemaičių dailės muziejaus kuruojama „Čiurlioniukų“ dailės studija, o nuo šiol užsukus į šį istorinį objektą bus galima iš arčiau susipažinti su viena ryškiausių Plungės asmenybių – Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, Plungės garbės piliečiu dr. Bronislovu Lubiu. Visuomenininko atminimui pagerbti įprasminant visą jo veiklą, kuri ypač glaudžiai buvo susijusi su Plunge ir plungiškiais, įkurtas kambarys. Gal tiksliau reikėtų įvardyti, jog kambarys atkurtas, nes Advokato namelyje atidarytas kambarys įrengtas taip, kaip atrodė B. Lubio kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos garbės prezidento darbo kabinetas sostinėje. Advokato namelis su B. Lubio kambariu nuo šiol taps ir Plungiškių draugijos būstine. Kaip žinome, B. Lubio dėka ir iniciatyva ši visuomeninė organizacija, vienijanti gimtam kraštui neabejingus plungiškius, išsibarsčiusius po visą Lietuvą ir ne tik, apskritai buvo atkurta ir sėkmingai iki šiol veikia bei daro įvairius prasmingus darbus.
Apie B. Lubio atminimui skirtą erdvę Advokato namelyje, apie Plungiškių draugiją ir jos misiją kalbėjomės su Plungiškių draugijos prezidentu Liudu Skierumi, viceprezidente Genovaite Žiobakiene, Žemaičių dailės muziejaus direktoriumi Alvidu Bakanausku – žmonėmis, kurie nuo pat Plungiškių draugijos atkūrimo pradžios koja kojon žengė su B. Lubiu vystant šios asociacijos veiklą. Susitikime dalyvavo ir buvusi Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė. Būtent jai patikėtos labai atsakingos pareigos – kuruoti B. Lubio kambario veiklą, rūpintis draugijos turimu archyvu, t. y. tarpininkauti su visais norinčiais pažinti ar prisiminti B. Lubį, išgirsti apie Plungiškių draugijos veiklą ir pan. Įdomu tai, jog su šiuo kabinetu turima ir daugiau planų: ne tik pristatyti B. Lubio asmenybę, bet ir siekti, kad naujoji erdvė taptų patrauklia vieta įvairiems susitikimams, pavyzdžiui, knygų pristatymams, kitiems kameriniams renginiams, į kuriuos rinktųsi žmonės.
Autentiški baldai ir prezidento dvasia
Advokato namelyje įkurtas dr. B. Lubiui skirtas kambarys, kaip minėta, apstatytas baldais, kurie jam pačiam priklausė: viskas atvežta iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos būstinės Vilniuje, kur buvo įrengtas B. Lubio kaip šios organizacijos garbės prezidento kabinetas. Stalas, juoda masyvi spinta, kurioje sustatyti įvairūs apdovanojimai už sėkmingai vystytą veiklą, B. Lubiui svarbios ir jo mėgtos knygos… Pristatoma ir B. Lubio nuotraukų paroda, išskirtinis jo portretas, kuris, kaip pastebėjo L. Skierus, yra išaustas.
Tarp daugybės įvairių eksponatų – ir vienas labai ypatingas plungiškiams dalykas: 2011 metais Tarptautiniam Mykolo Oginskio festivaliui skirta nominacija „Muzikos paukštė“, kuri liudija, kad šis Plungiškių draugijos iniciatyva gimęs festivalis buvo pripažintas nacionaline vertybe ir tapo reiškiniu, garsinančiu Lietuvą.
„B. Lubys turėjo labai gerą skonį. Džiaugiamės, jog pavyko čia taip viską įkurti, viską sukomponuoti vienoje erdvėje: draugija, pramonininkai – daug sąsajų čia…“ – pažymėjo G. Žiobakienė.
Plungiškių draugija – organizacija, kurios narius vienija meilė Plungei
Kai kalbama apie B. Lubį, visada ši asmenybė yra gretinama ir su mūsų minima Plungiškių draugija. Būtent šis žmogus, pritariant būriui bendraminčių, 2003 metų vasario 7 dieną subūrė visus, kurie matė būtinybę atkurti Plungėje dar 1971 metais akademiko Adolfo Jucio įsteigtą Plungiškių draugiją. Ji tuomet vienijo daugiausia mokytojus, kaip pastebėjo L. Skierus, Plungės šviesųjį elitą. „Mūsų tikslas – uždegti jaunimą geriems norams, darbams, mokyti mylėti savo gimtinę“, – tuomet sakė Plungiškių draugijos prezidentu išrinktas prof. A. Jucys.
Šis tikslo vedamas asociacijos atkūrimo ėmėsi ir Bronislovas Lubys. Dar 2002 metais, kai B. Lubys buvo išrinktas Plungės garbės piliečiu, jam gimė mintis dėl draugijos atgaivinimo. Idėja neužgeso ir jau kitų metų vasarį Plungės meno mokykloje įvyko atkuriamasis Plungiškių draugijos suvažiavimas. „Tai buvo kaip namiškių susiėjimas. Bronislovas mokėjo telkti žmones aplink save. Iš jo paties sklido tokia meilė savo gimtam miestui. Jam Plungė buvo Dievo dovana, kurios į nieką nebuvo galima iškeisti“, – prisiminė G. Žiobakienė ir L. Skierus.
Atgimusios draugijos prezidentu buvo išrinktas būtent B. Lubys. Jis tuomet akcentavo, jog ši asociacija turėtų stengtis aktyvinti kultūrinę veiklą Plungėje, imtis knygų leidybos bei dėti visas pastangas, kad mūsų miesto parkas būtų gyvas. Visus pastaruosius daugiau nei du dešimtmečius gyvuojanti Plungiškių draugijos asociacija šia kryptimi ir dirba.
„Plungiškių draugija yra organizacija, kurios narius vienija meilė Plungei“, – pabrėžė A. Bakanauskas. Šiandien šioje organizacijoje galima sutikti ne vieną garbingą, savo veikla išgarsėjusį žmogų: garbūs medikai, teisininkai, mokytojai, visuomenininkai, aktoriai, inžinieriai ir kt. „Labai džiaugiamės, jog atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nori prisijungti, kurie jaučia, kad subrendo grįžimui namo. Malonu girdėti, kai draugijose, sueigose susirinkę pasako, jog ne mes esame reikalingi Plungei, o Plungė mums“, – kalbėjo G. Žiobakienė ir pridūrė, jog didžiausias pliusas naujų draugijos narių – tai, jog jie į asociaciją įsilieja su naujomis idėjomis. „Iš tų pasiūlymų juk ir gimė mintis pastatyti paminklą M. K. Čiurlioniui, B. Lubiui…“ – sakė L. Skierus.
Mykolo Oginskio festivalio fenomenas
Panašu, kad B. Lubio noras matyti Plungėje puoselėjamą kultūrą, atgyjantį parką ir kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmus pildosi. Ir prie to labai prisideda garsiai per visą Lietuvą skambantis Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis. Šis meno renginys kasmet yra lydimas Plungiškių draugijos sueigos, kai į gimtą miestą sugrįžta buvę plungiškiai.
Šiemet festivalis bus organizuojamas jau 19-ąjį kartą. „Negaliu patikėti, kad turėjome šitiek entuziazmo! Nutarėme, kad nors ir kaip sunku būtų viską daryti, stengsimės, kad festivalis vyktų kiekvienais metais“, – kalbėjo G. Žiobakienė. Festivalio idėjos autorius – maestro Stasys Domarkas. Pašnekovai prisiminė, jog nuo pat pradžių buvo sutarta, kad Mykolo Oginskio festivalyje skambės tik rimtoji klasikinė muzika, kad čia nebus jokių saviveiklinių dalykų. Kaip sakė G. Žiobakienė, tokia festivalio koncepcija yra reiškiama padėka visai kunigaikščių Oginskių kultūrinei veiklai: „Klasika yra klasika. Ačiū Dievui, kad mums tiek laiko pavyko išlaikyti tokį „stuburą“, nors laikai ir keičiasi.“
Šiandien didžiuojamasi, kad kaskart festivalį įspūdingai atidaro Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, scenoje groja ne tik garbingiausi Lietuvoje orkestrai, bet ir kolektyvai iš užsienio, savo balsais žavi garsūs operos solistai. Ir šiųmetis koncertas bus ne mažiau įspūdingas. Užsiminta, kad jau dėliojamos ir jubiliejinio, 20-ojo, festivalio programos gairės. Šis bus dedikuotas kompozitoriui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. L. Skierus teigė, jog per 19 festivalio gyvavimo metų jo scenoje surengta apie 120 klasikinės muzikos koncertų! „Žmonės išmoko klausytis tokios muzikos, pasiilgsta jos. Jie ateina į koncertus ir tokiu būdu prisiliečia prie tikrojo meno“, – mano G. Žiobakienė.
Visi festivalio renginiai yra nemokami. Dėl privačių rėmėjų, tarp kurių ir mūsų minimo B. Lubio paramos fondas, Plungės rajono savivaldybės skiriamo finansavimo M. Oginskio festivalis puoselėja aukštos kultūros tradicijas mūsų mieste.
Norintiems pažinti Plungę ir plungiškius
Pašnekovai, pristatydami B. Lubio atminimo kambarį, akcentavo, jog čia lankytojai turės ne tik galimybę iš arčiau pažinti šią asmenybę, bet, kaip ir anksčiau minėta, V. Skierienė mielai supažindins ir su visa Plungiškių draugijos veikla: turimas asociacijos veiklos archyvas labai gausus, jame ne tik knygos, bet garso ir vaizdo medžiaga, nuotraukos… Kaip minėta, draugija prisideda prie knygų leidybos, tad lankytojai draugijos būstinėje gali tikėtis gauti ir čia esančių knygų. „Padovanosime tiems, kam tikrai jų norėsis“, – žadėjo V. Skierienė.
Norintys užsukti į Advokato namelį turėtų iš anksto susitarti dėl apsilankymo. V. Skierienė skambučių laukia telefonu +370 698 11994.
Užsiminus apie būsimus darbus. A. Bakanauskas prasitarė, jog naujoji erdvė Advokato namelyje galėtų būti ir kaip vieta, kur būtų galima įamžinti Plungės garbės piliečius, tuo labiau kad kai kurie jų yra ir Plungiškių draugijos nariai. Kokia forma tuos žmones pristatyti – diskusijų klausimas.
Netrukus į Advokato namelį kvies specialius lauko stendas. „Norisi, kad žmonės žinotų, jog čia yra vieta, kurioje tikrai visi yra laukiami“, – pridūrė V. Skierienė.
