„Plungės“ redakciją pasiekė buvusio plungiškio A. M., dabar gyvenančio Vilniuje, laiškas. Vyras išreiškė susirūpinimą dėl socialinių būstų kontrolės Plungėje.
Socialiniai butai – laikantis eiliškumo
„… Norėčiau sužinoti, kam skiriami socialiniai butai: ar girtuokliams, ar šeimoms, kurioms jie reikalingi, nes dabar kai kuriuose gyvena tie, kuriems butai neskirti…“, – rašoma laiške. Vyras išdėstė ir keletą jam esą žinomų faktų, kad viename bute, skirtame pagyvenusiam žmogui, gyvena kiti nuomininkai. Kitame – daugiavaikė moteris, kurios vaikai su ja negyvena. „Plungės valdžia turėtų pasižiūrėti“, – rašė A. M.
Tiesą sakant, ir mums patiems kurį laiką jau knietėjo panagrinėti, kaipgi ten yra su tais socialiniais būstais. Tas noras gimė ne šiaip sau. Kai išgirsti, jog tų butų nuomininkai už šildymą skolingi dešimtis tūkstančių litų, už kitas komunalines paslaugas taip pat nemoka, o iškraustyti skolininkus nėra taip paprasta, kyla klausimas – negi nėra būdo situacijai suvaldyti?
Susisiekėme su Plungės r. savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vyr. specialiste Rima Budginiene. Anot jos, norintieji išsinuomoti socialinį būstą Plungėje ir atitinkantieji keliamus reikalavimus įtraukiami į vieną iš eilių. Tokių eilių sąrašų mieste – šeši. Kaip sakė specialistė, skiriant socialinį butą, laikomasi eiliškumo, todėl peržiūrimi visi sąrašai.
Pajamas deklaruoti – kas trejus metus
Žinoma, mus domino, ir kokiomis sąlygomis išnuomojami socialiniai būstai, kaip vykdoma kontrolė. Anot R. Budginienės, su būsto nuomininku pasirašoma neterminuota sutartis. Nuomininkas privalo kas trejus metus deklaruoti savo turtą bei pajamas. Jei pajamos ir turtas neviršija valstybės nustatyto dydžio (arba viršija tik 5 proc.), būstas ir toliau lieka nuomininkui. Jei viršija daugiau, būstas turi būti atlaisvintas.
Viskas lyg ir aišku, bet yra niuansų. Deklaruoti pajamas ir turtą reikia tik kas trejus metus. Vadinasi, viską galima suplanuoti: pavyzdžiui, dvejus metus gyventi turtingiau ir tik trečiaisiais pasistengti „sutilpti“ į normas. Specialistė šito pasvarstymo nepaneigė (aut. pastaba).
Klausimą, kodėl pajamas reikia deklaruoti tik kas trejus metus – ar tai nesudaro sąlygų piktnaudžiauti, uždavėme ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Ryšiams su visuomene skyriaus vedėjai Daliai Milkevičienei. „Pajamų ir turto deklaracijų pateikimo laikotarpis nustatytas 2003 m., siekiant neapkrauti per dideliais biurokratiniais reikalavimais paramą gaunančių šeimų, nes tik 2004 m. liepos mėn. gyventojams buvo sudaryta galimybė pajamų ir turto deklaracijas teikti internetu, neatvykstant į mokesčių inspekciją“, –
rašoma SADM Paramos būstui skyriaus vedėjo Aloyzo Stapulionio parengtame atsakyme.
Va taip.
Sutartis – neterminuota
Dar įdomu, kodėl sutartis sudaroma, galima sakyti, iki gyvos galvos, negi Savivaldybė negali būsto nuomoti terminuotą laiką? Pavyzdžiui, jam pasibaigus, jei viskas tvarkinga (žmogus moka mokesčius, gyvena pagal nustatytą tvarką), sutartis pratęsiama, o priešingu atveju – nutraukiama.
Tačiau A. Stapulionis „Plungei“ rašo: „Terminas nenumatomas, socialinis būstas nuomojamas tol, kol asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka Vyriausybės nustatytus dydžius. Sutarties forma turi atitikti CK nustatytas sąlygas. Sutartys galioja tol, kol nuomotojas atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatytas sąlygas. Išskyrus tuos atvejus, kai būstas išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 d. pagal Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, tais atvejais jam socialinio būsto nuomos sąlygos netaikomos. Kontrolės mechanizmas galimas ir kitais būdais, pvz., per seniūnijas, Savivaldybių socialinius skyrius.“
Kartą per metus visuose socialiniuose butuose – inventorizacija
Apie kontrolės stoką savo laiške rašė ir A. M. Pažiūrėkime, kaip ji vykdoma. Socialinių būstų administravimu užsiima SĮ „Plungės būstas“, tad ir kalbamės su įstaigos direktoriumi Zigmantu Daugėla.
Anot direktoriaus, į kiekvieną socialinį būstą reguliariai užsuka administratoriai, pasižiūri, ar šeimininkai vykdo visas nuomos sutartyje numatytas sąlygas, negadina turto ir pan. O kartą per metus visuose socialiniuose butuose atliekama inventorizacija.
Pasak direktoriaus, „Plungės būstas“ administruoja apie 260 socialinių būstų. Jis neslėpė, kad turi duomenų, jog trijų socialinių butų nuomininkai važinėja į užsienį. „Mes nežinome, ko jie ten važiuoja, gal pas giminaičius, o gal dirbti“, – telefonu sakė Z. Daugėla. Pasak jo, anksčiau pasitaikydavo faktų, kad, gavęs socialinį būstą, asmuo jį perleisdavo kitam, bet šiuo metu esą taip jau nėra.
Paklaustas apie šių butų nuomininkų mokumą, direktorius neslėpė, kad yra tokių, kurie vien už buto nuomą, administravimą įsiskolinę iki 10 000 Lt. Savaime suprantama, ir už komunalines paslaugas skolos ne mažesnės. „Jei tik gauname signalą, kad kažkas vyksta ne taip, reaguojame, rašome protokolus, galime iškeldinti. Tik tos iškeldinimo procedūros užtrunka gana ilgai – pusę metų, o kartais ir ilgiau“, – pasakojo Z. Daugėla. Anot jo, šiuo metu vienai šeimai pradėta iškeldinimo procedūra.
Tai štai, atrodo, viskas daroma pagal įstatymo raidę, tik niekaip ramybės neduoda tas sutarties ilgaamžiškumas… Galėtume svarstyti, kas būtų, jei būtų, bet tokia jau valstybės politika.
