Liepos mėnesio „Katalikų šviesos“ puslapyje spausdinome dviejų mergaičių įspūdžius iš jų piligriminės kelionės po Žemaičių Kalvarijos kryžiaus kelio kalnus. Atnešusios savo rašinį mergaitės domėjosi, kodėl Žemaičių Kalvarijos šventovė vadinama bazilika. Sakė, kad ir jų tėveliai klausė, ar negalėtume šiame puslapyje parašyti, kokios bažnyčios ir kodėl vadinamos bazilikomis.
Kokioms šventovėms suteikiamas bazilikos titulas? Atsakymo į šį klausimą teko paieškoti net keliuose šaltiniuose.
Lietuvoje šiandien jų yra aštuonios: Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika, Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika, Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika.
Bazilika – tai garbės titulas, popiežiaus suteikiamas ypatingą reikšmę turinčioms bažnyčioms. Todėl bazilika dar vadinama karališka bažnyčia. Bazilikos yra didžiosios ir mažosios. Didžiosios bazilikos visame pasaulyje yra tik septynios, iš jų penkios Romoje ir dvi Asyžiuje, taigi visos tokį titulą turinčios šventovės yra Italijoje. Visos kitos bazilikos titulą turinčios šventovės vadinamos mažosiomis. Daugiausia mažųjų bazilikų taip pat yra Italijoje – apie 550. Prancūzijoje – apie 170, Lenkijoje – 130, Ispanijoje – 112.
Garbingas bazilikos titulas gali būti suteiktas ne tik katedrai, kurioje stovi vyskupijos vyskupo katedra (mokymo vieta) ir kurioje vyskupas įprastai vykdo savo tarnystę, bet ir kitai bažnyčiai, atitinkančiai tam tikrus kriterijus. Kriterijai taikomi ne tik pastatui, bet ir gyvajai Bažnyčiai, t. y. ten susirenkančiai bendruomenei. Mažosios bazilikos titulą popiežius suteikia svarbioms vietos bažnyčioms. O svarbi ji gali būti dėl senumo, dydžio, meniškumo, dvasingumo, piligrimystės traukos. Šis titulas gali būti suteiktas tada, kai vyskupas išreiškia vietinės bendruomenės norą šiuo titulu pabrėžti konkrečios bažnyčios ryšį su popiežiumi (pavyzdžiui, ir keliose Lietuvos bazilikose, tarp jų – ir Žemaičių Kalvarijos, yra popiežiaus karūnomis vainikuoti paveikslai, tai nulemia jų svarbą ir įrodo ryšį su Šventuoju Tėvu).
1989 metais išleistame Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos dekrete pateikiami Mažosios bazilikos titulo suteikimo nuostatai. Titului gauti svarbiausi kriterijai yra tokie: bažnyčios pastato svarba vyskupijai, pavyzdžiui, statyta ir dedikuota Dievui kokia nors ypatinga istorine ar religine proga ar dėl joje saugomų šventojo relikvijų, dėl joje gerbiamo šventojo atvaizdo; atsižvelgiant į šventovės svarbą valstybei ar regionui; patvirtinus, kad parapijoje yra gyva bendruomenė, kurioje vyksta tikėjimo sklaida ir artimo meilės darbai. Gavusi bazilikos titulą bažnyčia yra įpareigojama rodyti pavyzdį kitoms bažnyčioms švenčiant liturgines apeigas ir bendruomenės gyvenime, sielovadoje. Tikintiesiems, aplankantiems baziliką, suteikiama privilegija tam tikromis dienomis gauti atlaidų malonę. Bazilikoje turi vykti ir visuomenės supažindinimas su popiežiškaisiais dokumentais. Bazilikos rektorius ar vadovas gali nešioti juodą mocetą (susegamą peleriną) su raudonais apvadais, kilpų apsiuvais ir sagomis.
Žemaičių Kalvarijos šventovei popiežius Jonas Paulius II mažosios bazilikos titulą suteikė 1988 metais, o 2006 metais popiežiškomis karūnomis vainikuotas stebuklingasis Dievo Motinos su Kūdikiu – Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės – paveikslas.
