Penktadienio popietę Žemaičių dailės muziejuje vienas paskui kitą vyko du renginiai. Pirma atidaryta žymaus kraštiečio dailininko Juozo Bagdono tapybos darbų paroda, skirta jo 105-osioms gimimo metinėms paminėti, o paskui į puikų adventinės muzikos koncertą pakvietė Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, kurio vadovas ir vyriausiasis dirigentas yra Egidijus Kaveckas, bet šįkart dirigavo svečias iš Latvijos Maris Sirmaisas.
Lietuvoje ir užsienyje garsus menininkas J. Bagdonas gimė 1911 metų gruodžio 11 dieną Žlibinų seniūnijos Vydeikių kaime, ūkininko šeimoje. Mirė 2005-ųjų balandžio 11-ąją. Palaidotas Kaune, Eigulių kapinėse. Dailininkui suteiktas Plungės garbės piliečio vardas, jis buvo vienas aktyviausių Žemaičių dailės muziejaus kūrėjų.
Danutė Einikienė, šio muziejaus vyr. rinkinių saugotoja, apie parodos autorių rašo: „Likimas taip sudėliojo Juozo Bagdono gyvenimo kelią, kad pirmieji vaikiški ir paskutiniai jau garsaus pasaulyje dailininko žingsniai palikti kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose: anuomet jis lankė čia įsikūrusią Plungės gimnaziją (1923–1926 m.), o gyvenimo saulėlydyje grįžo sukaupęs svarų kūrybos bagažą, iš kurio didžiąją dalį brandžiausių darbų patikėjo saugoti Žemaičių dailės muziejui. Žemaičių dailės muziejus ir dailininko Juozo Bagdono kūryba – tarsi du poliai, kurie jungia ir saugo šiuolaikinio žemaičių meno savastį bei generuoja jos klodų atsivėrimą pasauliui.“
Baigęs Telšių gimnaziją, 1929 m. J. Bagdonas mokslus tęsė Kauno meno mokykloje ir privačioje Justino Vienožinskio studijoje. Būdamas 21-erių, Lietuvių ir prancūzų draugijos patalpose Kaune surengė pirmąją kūrybos parodą, o 1938-aisiais Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui paminėti skirtoje parodoje laimėjo pirmąją valstybinę premiją. Buvo išrinktas Dailininkų sąjungos sekretoriumi ir reikalų vedėju, Lietuvai atgavus Vilnių, surengė lietuvių dailės parodą. Nuo 1941 m. dirbo Vilniaus dailės muziejuje. 1943–1944 m. vadovavo Vilniaus dailiųjų amatų mokyklai.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, J. Bagdonas emigravo. Gyveno Austrijoje, Vokietijoje, Kolumbijoje. 1958-aisiais atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Vašingtone. 1960 m. surengė pirmąją abstrakčiojo meno parodą Baltimorės lietuvių namuose, tais pačiais metais Vašingtone įsteigė prestižinę meno galeriją. 1964 m. menininkas persikėlė į Niujorką. Tada jis rašė: „Tik čia galėjau įsitraukti į lietuvišką veiklą, dirbti organizacinį darbą tarp lietuvių ir kitų šalių dailininkų. Nepriėmiau jokios kitos šalies pilietybės, neįsigijau nuosavo namo. Buvau, ko gero, pats neturtingiausias dailininkas tarp Amerikos lietuvių, nes paveikslų salonams beveik netapiau.“
J. Bagdonas į Lietuvą grįžo, kai ji tapo nepriklausoma. 1992 m. Vilniuje, Lietuvos dailės muziejuje, surengė savo tapybos parodą.
1993-iaisiais ši ekspozicija buvo perkelta į Kauno paveikslų galeriją. 1993 m. liepos 10 d. dailininko paroda atidaryta kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose Plungėje. 1999-ųjų spalį jis visam laikui sugrįžo į gimtinę. Menininko darbų turi Vilniaus, Kauno, Plungės, Klaipėdos, Telšių muziejai. J. Bagdono abstrakcijos nepalieka abejingų – sukrečia nuogu sielos skausmu, ilgesiu žemaičių žemei.
Dailininkui ypač rūpėjo Žemaičių dailės muziejaus likimas. Jo pastangomis šiandien čia saugoma daug Žemaitijos menininkų – tiek išeivijos, tiek ir gyvenančiųjų Lietuvoje – darbų.
Atidarant J. Bagdono sukakčiai skirtą parodą, kurioje pristatomi dar nė karto neeksponuoti jo darbai, Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas kalbėjo: „Manau, tik Juozo Bagdono ryžtas, veržlumas ir energija Plungės visuomenei padėjo apsispręsti, kad Mykolo Oginskio rūmuose turi steigtis ne kas kitas, o būtent Žemaičių dailės muziejus. Tautiškai nusiteikęs menininkas labai mylėjo Lietuvą, o ypatingus jausmus patirdavo nuvykęs į savo gimtuosius Vydeikius.“
Po parodos atidarymo plungiškiai buvo pakviesti į kitą renginį – adventinės muzikos vakarą muziejuje surengė vienas žinomiausių Lietuvos profesionalių chorų „Polifonija“. Koncerte skambėjo iškiliausių Latvijos kompozitorių kūriniai. Programą paruošė ir chorui dirigavo ne vadovas E. Kaveckas, o svečias iš Latvijos – M. Sirmaisas, kuris yra valstybinio akademinio choro „Latvija“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Rygos choro mokyklų dirigavimo pedagogas, tarptautinių chorų ir dirigavimo konkursų dalyvis ir komisijos narys, daugkartinis Latvijos Didžiosios muzikos premijos laureatas.
