Nuolatinės aktyvių visuomenininkų ir Savivaldybės pastangos, nemažai metų vykusios derybos padėjo gauti solidų finansavimą Rietavo dvaro sodybos tvoros fragmentų tvarkybos (restauravimo ir remonto) darbams, kurių vertė, pasak telefonu kalbinto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinio padalinio vedėjo Antano Eičo, siekia 42 000 eurų. Ši suma, anot paveldosaugininko, sudaro apie 10 proc. visų projekto darbų sumos. Restauracija jau pradėta, tačiau architektūriniai sprendiniai kelia abejonių tiems, kurie daugelį metų iš griuvėsių bandė prikelti istorijos pėdsakus, sugrąžinti rietaviškiams krašto praeitį.
Prašė tvarkyti atsakingai
Rietavo garbės pilietis, Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, už Lietuvos kultūros ir istorijos paveldo, tarpvalstybinių kultūrinių santykių puoselėjimą apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, antradienį pakvietė į skubų pasitarimą visus už projektą ir jo vykdymą atsakingus
asmenis. Į debatus dėl tvoros restauravimo darbų atvyko architektė Irena Staniūnienė, UAB „Mažoji restauracija“ vadovas Rimantas Žvinys, VĮ „Lietuvos paminklai“ direktoriaus pavaduotojas Vytautas Aleška ir už tvoros restauravimo ir remonto darbų techninę priežiūrą atsakingas specialistas Vytautas Liubinas.
Pasitarime dalyvavo ir gyventojų nuomonę specialistams dėstė Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas, Savivaldybės architektas Linas Jurgaitis. Skausmingai į architektės sprendimus reagavo V. Rutkauskas. „Ką mes turėsime pasakyti rietaviškiams, kai po mėnesio ar dviejų užbaigus darbus bus nuimti apsauginiai atitvarai ir žmonės pamatys tą pačią pusiau išvirtusią, kosmetiškai kiek pagražintą tvoros dalį, kuri skiria Oginskių gatvę nuo malūno pietvakarinio kampo?“ – klausė jis.
Restauruojama taip, kaip pasviro
I. Staniūnienė patikino, kad parko tvoros pamatai buvo tvirti, juos tyrė geologai ir konstruktoriai, o siekiant išsaugoti „visų laikmečių ženklus“, kurie, anot architektės, esąs „vertingiausias dalykas“, restauruojama pakrypusi tvora.
Esą tokia pat situacija buvusi ir tvarkant Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios mūrinę tvorą. Dabar žmonės ja žavisi, daugėja turistų. „Ši tvora nėra atstatoma, o restauruojama taip, kaip pasviro per savo gyvavimo laiką“, – kalbėjo architektė.
„Pizos bokštą
ištiesinkite…“
„Projektas „ekspertuotas“, derintas su Kultūros paveldo departamentu. Negalima jo keisti vien dėl to, kad kažkam nepatiko. O gal Jūs, svieto lygintojai, ir Pizos bokštą ištiesinkite? Jei tvora stabilizuosis, pasvirimas jai netrukdys, ji nejudės. Restauravimas toks jau dalykas. Parengtas projektas perėjęs visas instancijas. Ar Jūsų išsilavinimas ir kompetencija leidžia griauti komisijų išvadas? O gal Jums pateikti aiškinamąjį darbą apie restauraciją?“ – palaikydamas architektę V. Rutkauskui oponavo V. Aleška.
Prašė nedarkyti kraštovaizdžio pakrypusiu objektu
Vilniečių samprotavimai neįtikino V. Rutkausko. Jo nuomone, restauruota pusiau išvirtusi tvora „vizualiai atrodys klaikiai“. Muziejaus vadovas klausė, kodėl tokie geri specialistai ekspertai, paveldosaugininkai tylėjo kaip vandens į burną prisisėmę, kai prieš dešimtmetį buvo tvirtinamas Oginskių gatvės rekonstrukcijos projektas, kurį įgyvendinant prie tvoros buvo prispausta paaukštinta šaligatvio juosta. Šiuo metu nuo tvenkinio pusės grunto lygis palei tvorą yra apie 1,5 metro žemiau negu kitapus tvoros esantis šaligatvis, susidaro šoninis spaudimas. O ši tvora nėra atraminė. Argi negalima buvo šaligatvyje įrengti tvoros atodangų, kaip muziejininkų siūlymu buvo padaryta Plungės gatvės dalyje?
V. Rutkauskas priminė ir kitus, anot jo, „paveldosaugininkų ir ekspertų neapsižiūrėjimus“: per metrą į žemę nugrimzdusį buvusios Oginskių karietinės, šiuo metu Rietavo kultūros centro, cokolį, kas jam labiau primena ne atnaujintą paveldo objektą, o „kumetyno pastatą“. Jis prašė koreguoti Rietavo dvaro parko tvoros restauravimo ir remonto projektą, nedarkyti kraštovaizdžio pakrypusiu objektu.
Sukėlė šypseną
„Restauracija – ne nauja statyba, o ši tvora nėra mafiozo butas ar europietiškas remontas, kad galėtume su ja elgtis taip, kaip norime. Nejau Jūs norite valstybės lėšas švaistyti? Juk projekto keitimas reikalauja piniginių ir laiko sąnaudų. Jei keisime projektą, užtruks derinimo darbai, rugpjūčio pabaigoje neužbaigsime. O ar Jums to reikia?..“ – V. Rutkauskui ir V. Dičiūnui replikavo V. Aleška.
Rietavo garbės piliečiui frazė apie lėšų švaistymą sukėlė šypseną. Jis prisiminė, kaip prieš dešimt metų muziejaus rūpesčiu buvo restauruotas avarinės būklės Raudonųjų vartų alėjoje esantis tvoros ruožas, kuris taip pat anuomet buvo pasviręs 10–15 laipsnių. Prieš porą metų rietaviškių pastangomis, o būtent a. a. meistro Petro Sabaliausko rankomis, buvo restauruota Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios tvora. V. Rutkausko tvirtinimu, jei anuomet būtų buvę sekama italų pavyzdžiu ir laikomasi „Pizos bokšto principo“, rietaviškiai ir šiandien baisėtųsi medžių šaknų iškilnotais šios tvoros pietinės dalies stulpais. Visi šie darbai buvę atlikti ženkliai mažesnėmis sąnaudomis.
Muziejaus direktorius apgailestavo, kad Savivaldybės tarybos sprendimu Rietavo dvaro parko priežiūra yra priskirta muziejui, o derinant solidžius projektus, kalbantis su projektuotojais, muziejininkų niekas nepakviečia. Ir šiuo atveju tvoros nuosavybė priskirta Savivaldybei, galbūt dėl to apie projektinį sprendimą atstatyti pakrypusią tvorą jis sužinojęs tik prieš savaitę.
Nei pinigų, nei leidimų
Rietavo savivaldybės administracijos direktorius V. Dičiūnas, apibendrindamas šių debatų rezultatus, „Plungei“ sakė, kad dilemą spręsti reikia. Jam, kaip visų rietaviškių atstovui, privalu atsižvelgti į gyventojų pastabas, atstovauti visuomenės interesams – turėti nepakrypusią tvorą. Mykolo Kleopo Oginskio gimimo 250 metų sukaktį norėtųsi sutikti pasipuošus restauruota tiesia tvora, deja, nėra nei laiko, nei pinigų, nei Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio specialistų leidimo koreguoti projektą. Kadangi minėtojo padalinio vedėjas A. Eičas debatuose nedalyvavo dėl atostogų, Savivaldybės administracijos vadovas pažadėjo šią informaciją perduoti jam ir kartu ieškoti geriausių sprendimų.
