Gegužės mėnuo – laikas, kai gamta išsiskleidžia visu savo grožiu, kai ypatinga žaluma ir gražiausiais žiedais pasipuošia laukai, miškai ir sodai, nuo seno skirtas mūsų dangiškajai Motinai pagerbti. Todėl šį mėnesį Bažnyčia kviečia mus kas vakarą rinktis į parapijų bažnyčias, prie pakelėse stovinčių koplytėlių ar sodybose rymančių kryžių, prie namuose papuoštų altorėlių gegužinėms pamaldoms, liaudyje dažniau vadinamoms mojavomis.
Šie metai kitokie. Rinktis draugėn negalime dėl karantino, juolab kad šią gražią tradiciją puoselėjantieji paprastai priklauso rizikos grupei.
Tačiau gyvename išmaniųjų technologijų amžiuje. Jos, pasirodo, nebeišvengiamos ir meldžiantis: dvi sumanios plungiškės merginos rado puikią išeitį savo prosenelėms – padedamos proanūkių, devintąją dešimtį įpusėjusios moterys kiekvieną vakarą per mesendžerio programėlę jungiasi bendrai maldai, kartu gieda Švč. Mergelės Marijos litaniją.
Mano pakalbinta senolė Stanislava sako, kad nė sapne nebūtų sapnavusi tokių stebuklų. Žinoma, melstųsi ir viena, bet juk gegužinės pamaldos, pasak jos, – tai bendruomeninė malda, todėl melsdamasi kartu su bičiule ji jaučiasi labiau Dievo pakylėta. Kvietė ji ir dar keletą moterų prie tokio giedojimo prisijungti, bet jos arba išmaniųjų telefonų, arba tokių sumanių anūkų neturi… Senoms, geroms draugėms pasisekė, kad proanūkės kartu su jomis ir gyvena, nes aplankyti, kad pagelbėtų su tomis technologijomis, dabar juk ir negalėtų.
Nei ponia Stanislava, nei jos bičiulė Stefanija, kurią taip pat telefonu paskambinusi pakalbinau, per daugybę metų nė vienų gegužinių pamaldų nėra praleidusios. Abi prisiminė vaikystę, nuostabius gegužės vakarus, ievų, jazminų žydėjimą. Visi aplinkiniai gyventojai, Dievo ir Marijos kviečiami, rinkdavosi tai pas vienus, tai pas kitus kaimynus melstis. Moterys sako tebeužuodžiančios degančios vaškinės žvakės kvapą, sklindantį nuo namų altoriaus.
Stefanija prisiminė ir 1948-ųjų gegužę, kai jos šeimą ištrėmė į Sibirą. Vakarais iš gyvulinių vagonų girdėjosi Švč. Mergelės Marijos litanija, giesmės Marijai. Prisiminė ir Sibiro tremtyje vykusias gegužines pamaldas, kai visi lietuviai susirinkdavo į vieną baraką ir melsdavosi. O pabaigus gegužines giedoti skambėdavo lietuviškos dainos, liedavosi armonikos melodija. Kartais prižiūrėtojai bardavosi, grasindavo bausmėmis. Bet tikėjimas buvo stipresnis už baimę. Tikėjimas padėjo nepalūžti, iškęsti badą, patyčias.
Abi moterys prisiminė ir sovietmetį, kai tikėjimas buvo draudžiamas. O štai „Linų audinių“ fabrike, kur abi dirbo, gegužę, naktinės pamainos metu, per poilsio pertraukėlę, būrelis moterų ir vyrų kartu tyliai sukalbėdavo Marijos litaniją.
Pačių įvairiausių gegužių buvo garbaus amžiaus moterų gyvenime, bet tokių, kaip šis… „Tuos išmaniuosius telefonus iki šiol tikriausia velnio išmone vadinau. Juk anūkai ir proanūkiai tik į juos nosis sukišę. Bet, pasirodo, juos galima ir labai gražiems tikslams panaudoti“, – dabar mąsto močiutė Stanislava. O kiek šventųjų Mišių iš pačių įvairiausių Lietuvos bažnyčių, vėlgi gerajai proanūkei padedant, teko senolei stebėti per feisbuko paskyrą…
„Senole, turiu išmokyti tave pačią su močiute Stefanija per mesendžerį susisiekti“, – sakanti proanūkė Monika. Juk kai mudvi su Sandra laikysime egzaminus, turėsit už mus melstis.“ Abi senolių pagalbininkės – abiturientės.
Taigi šv. Mišių transliacija internetu – jau jokia naujovė. Išmaniosios technologijos vis labiau įžengia į Bažnyčios gyvenimą. Savo socialinių tinklų paskyras turi popiežius, vyskupai, beveik kiekviena parapija. Vis daugiau bažnyčių tikinčiuosius ragina aukoti ne tik į aukų krepšelius, bet ir banko mokėjimo kortele bei per išmaniąsias programėles.
Praėjusiais metais Vatikane buvo pristatytas išmanusis rožinis – paprastą apyrankę primenantis dešimties karoliukų vėrinys su kryžiumi. Jis veikia prijungtas prie mobiliajame telefone įdiegtos programėlės „Click To Pray“. Įrenginys aktyvuojamas automatiškai, kai vėrinį ant dešinės rankos mūvintis žmogus pakėlęs ranką persižegnoja. Toliau pati programėlė veda žmogų per Rožinio maldą. Kartu su išmaniuoju rožiniu naudojamą programėlę jaunimui pasiūlė pats popiežius Pranciškus.
Be išmaniųjų technologijų jau nebeįsivaizduojama jokia mūsų gyvenimo sritis. Tai neišvengiama taikantis prie šiuolaikinės visuomenės poreikių.
