2022 11 21
Praėjęs savaitgalis – su šautuvu ant peties. Medžiojau savo „Kontaučių“ klubo plotuose, o kitą dieną – svečiuose Jurbarke, kur jau dešimt metų rengiamos medžioklės „Draugystės“ pavadinimu. Į jas kviečiami visų to rajono medžioklės kolektyvų vadovai ir svečiai iš įvairių Lietuvos medžiotojų kolektyvų. Tądien ne kartą nugirdau pasakymą, jog medžioklė nėra tik pomėgis, o valstybės įpareigojimas medžiotojams reguliuoti žvėrių skaičių.
Neeilinę medžioklės dieną, ilgai išliksiančią atmintyje, tą šeštadienį turėjo klubo narys Algimantas Selenis. Jis patiesė vilkę ir elnių jauniklį. Medžiotojui padėjo tai, kad buvo šalstelėję ir jis iš tolo puikiai girdėjo, kad mišku eina žvėris, o kai išlindo į atvirą vietą, net nepatikėjo, kad mato vilką.
Tądien jau buvo šiek tiek sniego, tad medžiotojai iš pėdų nustatė, kur didesnė tikimybė, kad varomame miške bus vilkų. Netrukus Telšių medžiotojai, kuriems priklauso greta mūsų esantys medžioklės plotai, informavo, kad vilkai sudraskė briedę. Nėra abejonės, jog Algimanto paguldyta jauna dvimetė vilkė buvo toje gaujoje.
Paprastai jaunos vilkės tampa naujos gaujos pradininkėmis, tad Algimanto patiestoji itin svarbi, nes ji būtų subūrusi gaują, o to tikrai nepageidauja joks medžioklės kolektyvas ir tos vietovės kaimų gyventojai.
