Kasdien vienas po kito į redakciją užeina „Plungės“ laikraščio prenumeratos loterijos laimėtojai. Smagūs, linksmi, gerai nusiteikę – juk kitaip ir būti negali, kai eini dovanos pasiimti. „Ir mažytė dovana yra dovana, o dovanos paskirtis – džiuginti“, – sakė vienas iš jų – plungiškis Julius Zagorskis.
Prenumeratos loterijos laimėtoją J. Zagorskį galėtume skelbti ištikimiausiu mūsų skaitytoju. Pasak vyriškio, laikraštį jiedu su žmona Rima prenumeruoja nuo tada, kai jis pasirodė. O „pasirodė“ „Plungė“ 1994-ųjų pavasarį, tiksliau, kovo 11-ąją.
Skaito jį visa šeima – pirmiausia puslapius skubiai perverčia Rima. Julius, gavęs į rankas spaudinį, skaito tol, kol perskaito. Pirmiausia – skelbimus, paskui peržiūri skiltį, kurioje skelbiama informacija apie anapilin išėjusius gyventojus. „Gaila, kad ne visų mirusiųjų pavardės skelbiamos. Juk būna, kad apie pažįstamo žmogaus mirtį tik iš laikraščio ir sužinome. Keičiasi dabar laikai, anksčiau kažkaip kitaip būdavo“, – svarsto plungiškis.
Patinka J. Zagorskiui straipsniai apie žmones, Plungės rajono savivaldybės tarybos darbą. Anot jo, „Plungė“ nepataikauja valdžiai, rašo tiesą ir neskleidžia „pletkų“. Kaip tik dėl to šeima ir skaito būtent šitą rajono gyventojams skirtą leidinį. Tuo, ką rašome, domisi ir kartu gyvenanti Juozo uošvė. Moteriai – aštuoniasdešimt aštuoneri, bet jai įdomu viskas: ir vietos naujienos, ir politika.
Klausiame, kiek kartų mūsų ištikimasis prenumeratorius yra laimėjęs laikraščio rengiamoje loterijoje. Paaiškėjo, kad šis kartas – pirmas. Plungiškiui atitekęs prizas – 30 eurų vertės kuponas, kurį galės išleisti parduotuvėje „Plunalva“. Ką už jį pirks, vyras dar nesvarstė. Sakė, kad žmonai leis nuspręsti, ko jiems labiausiai reikėtų.
Julius – pensininkas. Visą gyvenimą dirbo vairuotoju. Pradžioje Grumblių kolūkyje, vėliau – „Žemaitijos piene“. Dabar vairuoja tik lengvąjį automobilį. Vasarą ir rudenį dažnai važiuoja į miškus, nes labai mėgsta grybauti ir uogauti. Žmogų liūdina masinis medžių kirtimas. Jis nesupranta, kaip taip įmanoma: „Uogautojai kontroliuojami, kad, neduok Dieve, kokiomis šukomis ar kitais prietaisais uogų nerinktų. Saugo, kad uogakrūmių nepažeistume, o miško kirtėjai tuos pačius uogienojus sunkiasvore technika traiško. Būna, kad vieną vasarą miške mėlynes renku, kitą vasarą, atvažiavęs į tą pačią vietą, joje plyną lauką, kuriame viskas išvažinėta ar saulės išdeginta, randu. Anksčiau čia pat, miškuose aplink Plungę, galėjai ir grybų, ir uogų prisirinkti, o dabar tenka jau ir toliau pavažiuoti“, – pasakojo apie naikinamus miškus J. Zagorskis.
Sutuoktiniai gyvena privačiame name, turi žemės sklypelį. Jame užsiaugina savo salotų, svogūnų, česnakų, kitų daržovių. Pasak Juliaus, tik valgydamas, ką pats užsiauginai, žinai, kad valgai sveiką maistą.
