Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktoriaus pavaduotojas Gintas Orda pristatė preliminarią naują Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo sutartį. Komiteto nariai parengtajam dokumentui turėjo nemažai priekaištų, į kuriuos, kaip tikimasi, bus atsižvelgta.
Ankstesnė panašaus turinio sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta dar 2007 metais. Kartą ji buvo pratęsta, o šių metų gruodžio 31-ąją baigsis ir pratęstoji. Todėl ruošiama nauja. Pasak G. Ordos, reikia parengti tokį sutarties variantą, kuris įtiktų keturių savivaldybių taryboms (Plungės, Rietavo, Telšių ir Mažeikių), todėl taip iš anksto ji pradėta ruošti ir derinti. Juolab kad nesutarimų ir susipriešinimo tarp savivaldybių, įsivedusių bendrą atliekų tvarkymo sistemą ir pasirašiusių sutartį, visada būdavo.
Kaip pasakojo G. Orda, sutartį, apibrėžiančią, kaip turi funkcionuoti Telšių regiono atliekų tvarkymo sistema, bendrovei paruošti padėjo advokatas Linas Songaila (jis dalyvavo ir pristatant sutarties projektą komiteto posėdyje – aut. past.). Plungėje sutartis svarstyta pirmiausia, vėliau papildyta pastabomis ji keliaus į Rietavo, Telšių ir Mažeikių savivaldybių tarybų komitetus. Beje, TRATC-o valdyba, kurioje Plungės rajono savivaldybei atstovauja Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, sutarties projektui pritarė.
Pirmoji savo pastabas išsakė Savivaldybės tarybos narė Asta Beierle Eigirdienė. Anot jos, sutartį dar reikia gerokai koreguoti ir šlifuoti. Visų pirma politikei neaiškumų kilo dėl punkto, kuriame numatoma, kad bendrovės valdyba tvirtins ir vartų mokestį, ir metinę sąmatą. „Anksčiau tai darydavo savivaldybių tarybos, o dabar – bendrovės valdyba, be tarybų aprobavimo. Manau, šioje vietoje trūksta viešumo. Išeitų, kad mums valdyboje atstovaujantis direktorius pats nuspręs, kaip jam balsuoti?“ – klausė A. Beierle Eigirdienė. Jai pritarė komiteto pirmininkas Tomas Raudys, sakydamas, kad direktorius negali priimti sprendimų nei dėl rinkliavos dydžio, nei dėl sąmatos. Advokatas L. Songaila į priekaištus atsakė: „Taryba viską matys, žinos ir nuspręs. Tik procedūros šiek tiek keisis. Anksčiau į Savivaldybės tarybą kreipdavosi TRATC-o vadovai, dabar kreipsis ir klausimus komitetams bei tarybai pateiks direktorius. Tik gavęs tarybos pritarimą, jis balsuos valdybos posėdyje.“
Komiteto nariams nepatiko ir tai, kaip naujojoje sutartyje traktuojamas savivaldybių solidarumo principas. T. Raudžio teigimu, nebėra nuostatos, kad visoms savivaldybėms privaloma bendra regioninė atliekų tvarkymo sistema. O taikomasis solidarumo principas gerokai prasilenkia su apibrėžimu, kuris pateiktas Atliekų tvarkymo įstatyme.
Kaip teigė sutartį rengęs advokatas, pagal senąją sutartį vienos savivaldybės neretai dengdavo kitų savivaldybių atliekų tvarkymo išlaidas. Dabar savivaldybės turi naujas tarybas, kurių niekas negali įpareigoti, kaip balsuoti. „Savivaldybių taryboms niekas nedraudžia priimti tokių sprendimų, kokie palankūs jų gyventojams. Ir niekas negali priversti balsuoti, tarkim, už vienodą rinkliavą“, – kalbėjo L. Songaila. Plungiškius politikus tai papiktino: „Juk yra keturių savivaldybių pasirašyta sutartis, ji ir įpareigoja visus laikytis bendros tvarkos, taikyti vienodą sistemą.“
T. Raudys svarstė: „Tada, kai Mažeikių savivaldybėje reikėjo uždaryti 21 sąvartyną, Telšių – 18, o Plungės savivaldybėje – tik vieną, visi kažkodėl buvome solidarūs, darėme tai bendromis lėšomis, o dabar to principo laikytis nebereikia. Jei naujosios sutarties 4.3 punktą išversime į lietuvių kalbą, jis skambės taip: teisės aktuose solidarumas numatytas, bet mes jo nesilaikysim. Kaip šitaip?“
Meras Audrius Klišonis piktinosi, kad sutartį pasirašo penkios šalys – be keturių savivaldybių, yra ir TRATC. A. Klišonio teigimu, yra savivaldybių sutartimi sukurtas kūrinys, kuris negali būti tos sutarties šalis. Be to, sutartyje nenurodyta, kokios funkcijos pavedamos TRATC-ui – ar jis tik administruos paslaugą, ar užsiims ir eksploatacija, ko lyg ir neleidžia įstatymas.
Politikų nuomone, būtina atsižvelgti ir į tai, kad Plungė regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje užima ypatingą padėtį – juk mūsų teritorijoje yra didesnio užterštumo šaltinis – sąvartynas, be to, atliekas atvežantis transportas eksploatuoja kelius. „Jei kitos savivaldybės nepritars solidarumo principui, jei žais žaidimus, tai tegul žino, kad žaidimų frontas gali būti labai platus, pavyzdžiui, įvesime joms kelių mokestį“, – kalbėjo meras A. Klišonis. Komiteto narys Robertas Endrikas reziumavo: „Na, jei Amerika su Iranu susitarė, tai gal ir mes su kitomis savivaldybėmis kaip nors sutarsim.“ Dar pridėta, kad sutartis turėtų būti terminuota – dešimčiai metų.
