Tokio skurdaus biudžeto, iš kokio Plungės rajono savivaldybė gyveno 2013 metais, seniai nėra buvę. Jei 2009-aisiais Plungės rajono savivaldybė disponavo 103 milijonais litų, tai 2013-aisiais lėšų sumažėjo iki 83 mln. Lt, šiųmetinis patvirtintas biudžetas – beveik 86 mln. Lt. „Skirtumas tarp prieš penkerius metus turėto ir 2013 metais patvirtinto biudžeto – 20 milijonų litų. Savivaldybei tai milžiniška suma. Bet gyventi reikia – ir kasdieninius darbus dirbti, ir projektus vykdyti, ir bankams paskolas mokėti“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė.
Anot A. Beierle Eigirdienės, ir praėjusieji, ir šie metai Plungės rajono savivaldybei labai sudėtingi. Drastiškai mažėja finansavimas, todėl auga skolos. Dėl prastėjančios demografinės padėties, emigracijos mažiau surenkama mokesčių. „Manau, demografinę padėtį puikiai iliustruoja kasmet mažėjantis mokinių skaičius: 2013-ųjų rugsėjį į rajono mokyklas atėjo 400 mokinių mažiau nei 2012 metais, šį rugsėjį skaičius gali sumažėti dar 200. Taigi mūsų mažėja, o tai reiškia, kad ir mokesčių nebėra kam mokėti“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos vadovė. Kita priežastis, dėl kurios nesurenkami mokesčiai, – netinkamas požiūris į mokesčių mokėjimą arba šešėlio buvimas. Po pokalbio su Valstybine mokesčių inspekcija, direktorė neabejoja, kad tam tikra dalis verslininkų ir užsiimančiųjų individualia veikla neretai slepia pajamas, pelną, dalį atlyginimų moka vokeliuose. „Jei visi su valstybe atsiskaitytume sąžiningai, mūsų biudžetas būtų kur kas pilnesnis“, – tokia A. Beierle Eigirdienės nuomonė.
Kitas niuansas, dėl ko Savivaldybės biudžetas toks įtemptas, – vykdoma labai daug Europos Sąjungos finansuojamų projektų. Mat, norint pasinaudoti ES parama, reikia ir patiems prisidėti. Kadangi biudžete pinigų nėra, tenka skolintis iš bankų, o paskui – ir paskolas grąžinti, ir dar palūkanas mokėti. Visa tai – iš biudžeto. „Praėjusią kadenciją daug projektuota, o šią – žiūrėkit, vien statybos. O joms, kaip jau minėjau, reikalingas ir Savivaldybės prisidėjimas“, – kalbėjo A. Beierle Eigirdienė. Tačiau šiuo aspektu, pasak direktorės, Plungės rajono savivaldybė nėra išskirtinė – visos griebiasi įvairiausių projektų, skolinasi iš bankų.
Per 2013 metus rajone buvo įgyvendinami 82 projektai: 35 – ES lėšomis, 3 – tarptautiniai, 4 – pagal Valstybės investicijų programą, 26 – pagal „Leader“ programą ir 14 naujai pradėtų. 35 ES finansuojamų projektų vertė – 86,5 mln. litų. Bendrame „katile“ – ir Savivaldybės biudžeto pinigai.
Per metus išties daug nuveikta. Svarbiausieji iš ES lėšomis remiamų projektų: rekonstruota Merkelių kaimo gatvė, baigtas tvarkyti Kaušėnų-Prūsalių-Alksnėnų kelias, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė prie Akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos, restauruojamas Mykolo Oginskio rūmų vidus, išvalyti Palankės gatvės tvenkiniai, rekonstruotas Platelių miestelio vaikų darželis ir įkurtas universalus daugiafunkcis centras, nuo teršalų valoma vadinamoji Plungės jūra, atnaujinama Žemaičių Kalvarijos Mažosios bazilikos infrastruktūra ir kt.
„Iš visų projektų asmeniškai man pats aktualiausias – turizmo trasų aplink Platelių ežerą įrengimas. Jau trečius metus tenka organizuoti šio projekto įgyvendinimą ir dirbti su įvairiausiomis institucijomis. Dėl tų trasų ir Lietuvos automobilių kelių direkcijoje mane bei šio projekto vadovus jau gerai pažįsta“, – kalbėjo direktorė. Jos teigimu, šiam projektui jau gauta 11,3 mln. litų, Savivaldybei teks pridėti 309 tūkst. Lt. Didžioji dalis projekto jau įgyvendinta ir, kaip sakė A. Beierle Eigirdienė, tie, kas dviračių ir pėsčiųjų takus jau išbandė, buvo sužavėti. Ne mažiau svarbūs ir kiti Plateliuose įgyvendinami projektai (šiuo metu restauruojamas Platelių dvaro kluonas, vadinamieji kultūros namai). Nes Plungės rajonas, kaip sakė direktorė, daugeliui turistų asocijuojasi būtent su Plateliais. „Užtat labai svarbu, jog Plateliai būtų pritaikyti turizmui – kad visiems būtų patogu, kad būtų ką aplankyti, pamatyti“, – įsitikinusi direktorė.
A. Beierle Eigirdienė džiaugiasi ir tuo, kad pagaliau tvarkomas Savivaldybės administracijos pastatas. „Dar šiek tiek laiko ir tas pastatas, ko gero, būtų sugriuvęs. Be to, juk lauką šildėme“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo vadovė. Jo rekonstrukcija apsieis 2,3 mln. Lt: 1,1 mln. Lt ES lėšų, 200 tūkst. Lt – valstybės pinigai, 1 mln. Lt – Savivaldybės prisidėjimas skolintomis lėšomis. Jau sutvarkyta ir veikia visa šildymo sistema, atnaujinami sanitariniai mazgai, bus pakeisti langai, durys, apšiltintas stogas, sienos ir kt.
O ką planuojama nuveikti šiemet? Pasak A. Beierle Eigirdienės, 2014-aisiais bus įgyvendinama daug tęstinių projektų. Bet jau galvojama ir apie naujus. Vienas tokių – centrinio miesto stadiono parke rekonstrukcija. Jau parengtas stadiono techninis projektas, todėl visus besidominčiuosius balandžio 7 dieną, 12 valandą, kviečiu į Savivaldybę, kur vyks viešas projekto svarstymas. Kitas – tunelio po geležinkeliu Dariaus ir Girėno gatvėje įrengimas. „Beje, visai neseniai Kelių direkcija skyrė 150 tūkst. Lt tunelio prieigų projektavimo darbams vykdyti. Už šiuos pinigus bus suprojektuota žiedinė sankryža ir nauja gatvė. O tai reiškia, jog projektas judės tolyn, kadangi paties tunelio techninis projektas jau parengtas“, – sakė direktorė.
