Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdžio metu svarstė vandens skaitiklių keitimo, kai kurių vadovų algų didinimo ir kitus klausimus.
„Kažkam reikia prasukti pinigus?“
Iki gegužės 1 dienos gyventojai įstatymo numatyta tvarka turėjo pasirinkti karšto vandens tiekėją. Plungėje iš viso yra 120 daugiabučių namų, kuriems karštas vanduo tiekiamas centralizuota sistema. Anot UAB Plungės šilumos tinklų komercijos direktoriaus Sauliaus Norkaus, šią bendrovę, kaip karšto vandens tiekėją, pasirinko 93 namų gyventojai. Šis skaičius gali kisti, mat tiekėją galima keisti bet kada, taip prieš porą savaičių padarė dar trys daugiabučiai. S. Norkus sako, kad apie 98 proc. visuose daugiabučiuose įrengtų vandens skaitiklių yra pasenę, pasibaigęs jų patikros laikas, tad juos reikėtų pakeisti. Tam reikalui anksčiau buvo prašoma karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestį padidinti iki 3,92 lito, tačiau rajono taryba anuomet patvirtino tik 2 Lt dydžio mokestį. Tačiau net patys šilumininkai tiksliai negali pasakyti, kokius skaitiklius naudingiau statyti – mechaninius paprastus ar duomenis perduodančius nuotoliniu būdu. Į komiteto narių klausimą, kiek reikia pinigų skaitikliams pakeisti, S. Norkus atsakė: apie pusę milijono, modernesniems – dar daugiau.
Komiteto pirmininkas Mykolas Pronckus pasigedo konkretumo, nes neaišku, kurie vandens skaitikliai efektyvesni, o gal iš viso geriau įsirengti vadinamąjį boilerį ir mokėti tik už šaltą vandenį ir sunaudotą elektrą? Jis suabejojo ir dėl skaitiklių galiojimo terminų: „Parašyta, kad baigėsi metrologinis terminas ir reikia keisti. O kodėl? Todėl, kad kažkam reikia prasukti pinigus keičiant senus naujais?“ – rėžė komiteto pirmininkas. Jam antrino ir kiti nariai.
Švaistomi milijonai?
Tarybos narys Algirdas Kurcikevičius irgi uždavė klausimą: kokia firma ir iš kur bei už kiek padarė vadinamosios Minijos katilinės katilų remontą? Į šį klausimą negalėjo atsakyti nei S. Norkus, nei Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Beierle Eigirdienė. Pastaroji sakė neseniai einanti šias pareigas, o sutartis pasirašyta anksčiau, tad nieko nežinanti. Jokių duomenų, kad samdyta kažkuri firma, neturėjo ir Savivaldybės administracijos šilumos ūkio specialistas Kazys Milierius. A. Kurcikevičius tik ironiškai piktinosi: „Du mėnesius dirbo samdytas uabas, esam šeimininkai, 99 procentai akcijų priklauso mums, o niekas nieko nežino. Švaistomi milijonai. Kas ką nori, tas tą daro…“
Komiteto nariai sutarė, kad reikia sudaryti komisiją ir tai išsiaiškinti.
Pernai negauta beveik 6 mln. litų
Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Daiva Mažeikienė pateikė praėjusių metų Plungės rajono savivaldybės biudžeto įvykdymo ataskaitą. Pajamų planas įvykdytas ne visiškai – pernai negauta 5,9 milijono litų. Pasak M. Pronckaus, blogai, kad biudžetas neįvykdytas, bet šiandien nieko nebepadarysi, gerai nors tiek, kad pavyko iš Vyriausybės gauti lėšų ir tai, kad skolų grąžinta daugiau nei pasiskolinta.
A. Kurcikevičius nepritarė vadovų algų didinimui
Svarstyta ir dėl Savivaldybės įmonės knygyno „Varpas“ bei viešosios įstaigos Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos vadovų atlyginimo didinimo. Mat pagal D. Mažeikienės pristatytus vadovų prašymus šios įstaigos dirba pelningai ir tai yra pagrindas didinti tarnybinių atlyginimų koeficientus.
A. Kurcikevičiaus nuomone, reikia iš „Sodros“ gauti tikslius duomenis apie šių vadovų atlyginimo dydžius: „Atvirai kalbant, mums sukamos galvos, vargšai vadovai miršta iš bado. Buvo atvejų, kai pateikia duomenis apie pustrečio tūkstančio litų, o „Sodros“ duomenimis – siekia 20 tūkstančių“. Be to, tarybos narys piktinosi: „Iš vargšų pensininkų atimame, motinystės išmokas mažiname, o direktoriams didiname. Juk tuos pinigus amerikonai nenumeta iš dangaus, jie – iš bendro Lietuvos katilo“. Tad jis nepritarė šiam siūlymui.
Kiti komiteto nariai manė, kad įstaigos dirba pelningai, todėl verta didinti vadovų atlyginimus. Siūlymą teiks svarstyti tarybai.
Prašymams nepritarta
Savivaldybė gavo Plungės miesto Vėjo gatvės 12-ojo namo gyventojų prašymą: esant sunkiai ekonominei padėčiai, sumažinti nuomos mokestį. Savivaldybė šiame name nuomoja butus 22 šeimoms, daugiausia – daugiavaikėms ir socialiai remtinoms. Posėdžiautojų nuomone, šie žmonės savotiškai piktnaudžiauja ir taip nedidele nuomos kaina, nemaži ir įsiskolinimai – kai kurie nemokėjo nuo tada, kai dar nebuvo sunkmečio. Komiteto pirmininko M. Pronckaus teigimu, skolas jie privalės sumokėti. Tad nuspręsta bendro prašymo netenkinti, lengvatas taikyti tik kai kurioms socialiai remtinoms šeimoms.
Atmestas dar vienas prašymas. Plungės rajono automobilių sporto klubas „Bulius“ prašo atleisti nuo žemės nuomos mokesčio. Sutartis buvo sudaryta 2003-2006 metams. Klubas veiklos nebevykdė apie porą metų, skolingas 5 708,10 Lt. Dėl šios skolos kreiptasi į teismą. Jei taryba nuspręstų atleisti nuo mokesčio, byla būtų nutraukta. Tačiau kol kas posėdžio nariai nusprendė netenkinti prašymo.