I redakcija paskambinusi moteris pasidomejo, kodel mes nerašome apie Stasi Šuki iš Juodeikiu kaimo. Jis esas talentingas drožejas, išmintingas ir šiaip jau šio kaimo švyturys. Vyras esas labai kuklus ir uždaro budo, tad pats saves reklamuoti nenori, o placiau apie ji sužinoti butu visiems idomu.
Juodeikiu kaimas musu skaitytojams žinomas. Cia gyvena darbšciu ukininku, yra paminklu dirbtuves, o dabar paaiškejo, kad cia isikures ir kuria talentingas medžio drožejas Stasys Šukys.
Rasti jo namus buvo visai nesunku. Važiuoji tiesiai Juodeikiu keliu, pasuki asfaltu i kaire ir toje pacioje puseje – pats didžiausias kaimo beržas, o visai šalia jo – didelis geltonas namas. Cia kadaise gyveno Stasio seneliai, o dabar – jis su savo gyvenimo drauge žavia šviesiaplauke Ruta. Ji mums iš karto pasake, kad drožejas nemegsta pasakoti apie savo darbus, o apie šeima – tuo labiau.
Atvirai kalbant, jau buvau begalvojanti, kad tikrai nepasiseks prakalbinti meistro, taciau, išvydusi jaunyva veida ir akyse blykciojancius žiburiukus, nurimau. Tiesa, vyras pasake, kad negeru laiku atvažiavome, nes ta ryta pirkejas išsiveže gražiausius darbus, tad mums liko tik pasidžiaugti ju nuotraukomis.
Rupejo sužinoti, kada ir kokiomis aplinkybemis medis prikibo prie tada dar Stasiuko ranku. Juk, baiges Staneliu aštuonmete mokykla, nusprende pasirinkti rimta profesija, tad stojo i Kretingos proftechnine mokykla ir veliau gavo tada labai paklausios traktorininko profesijos pažymejima. Dvejus metus atitarnavo armijoje, o tada jo tikras dede, dirbes tuometineje liaudies kurybos gaminiu imoneje „Minija,“ ten ji ir nusivede, pareiškes, jog vaikinui, neblogai piešianciam ir linkusiam prie meno, kaip tik cia vieta.
Stasys prisimine, kaip, jam dar besimokant Staneliu aštuonmeteje mokykloje, mokytojas surenge ekskursija pas jau tada žinoma drožeja Stanislova Riauba. I pati tikru tikriausia menininka, jo drožinius ir tokius idomius irankius tada dar vaikas atsižiureti negalejo. Grižes namo, vis svajodavo – kad jam tokius isigijus ir pradejus drožti… Prisimena, tada ir drožejus Jonušus aplanke, pasidžiauge ju kaukemis.
Taigi „Minijos“ imone ir dabar geriausiais žodžiais mini. Daug ko ten išmoko. Tarsi durys i kita pasauli atsivere. Neikainojama patirtis, kuria igijo imoneje, ypac praverte veliau, keiciantis laikams, kai prasidejo privatizacijos procesas ir teko pradeti dirbti savarankiškai. Kai kurie jo buve bendradarbiai pakeite savo profesijas ir net drožimo irankius išdalino, o Stasys drože, vis plesdamas savo darbu palete.
Negaleciau sakyti, kad drožejas turi savo pamegta tema, – drožia viska, kas tuo metu ateina i galva arba pageidauja užsakovas. Visi jo darbai nufotografuoti, tad bet kada gali pavartyti albuma.
Smagu buvo pasižvalgyti po drožejo sodyba: erdvi, daug vejos, tik kur ne kur augalu lopinelis, medis ar akmenu kruvele. Supranti, jog viskas – dar šeimininkes vaizduoteje, nes tvarka namuose, aplinka ir maisto gaminimas – jos rankose. Moteris taip pat turi specialybe. Ji – agronome, netrumpai dirbo ir prekyboje, taciau pastaruoju metu pasišvente tik namams. Beje, vaikai užauginti. Abu iš ankstesniu santuoku turi po porele, tad dabar gali pagyventi sau.
Stasys sake, kad Ruta labai darbšti, pedantiškai tvarkinga ir gera šeimininke. Moteris tik juokesi ir sake, kad Stasys daug drožia. Ne, parodose nedalyvauja, mat tam reikia pateikti nemažai darbu, o kai vos ka nors idomesnio padaro, tuojau atsiranda pirkejas ir pradeda prašyti parduoti. Numojes ranka, parduoda. Juk, ilgai netrukes, vel ka nors išdroš.
Taciau laikas bega, o patys geriausi jo darbai iškeliauja kitur, kai kurie – net i užsieni… Ne, Stasys nepriklauso ir Tautodailininku sajungai. Paskendes savo darbuose, ko gero, laimingas savo erdveje su savo moterimi ir savo darbais. Sake, jaunysteje labai meges skaityti knygas, nors i mokslus gilintis nebuvo linkes. Pasidžiauge, kad ir jo vaikai megsta skaityti. „Tai gerai, – sake drožejas, – knygos plecia akirati“.
Kol mano kolega žvalgesi meistro dirbtuveje, aš negalejau atsidžiaugti tvarkinga, rudeniškai nurausvinta aplinka. Tiesa, pokalbis galejo testis dar ilgai, nes drožejas pasirode visai ne toks užsidares, kaip mums sake apie ji pranešusi moteris ir bande tvirtinti jo gyvenimo drauge Ruta.
Važiuodama namo, vis galvojau, kad ir pati sodyba, ir joje gyvenantys žmones kažkuo skyresi nuo kitu kaimo gyventoju ir tarsi visa kaima nuspalvino visai kita spalva.
