Rodos, ką tik laukėme pavasario, mėgavomės vasaros šiluma, mojome gervėms, o ant slenksčio jau žiema… Sukasi gyvenimo ratas. Skubame nuo pirmadienio iki penktadienio ir… vėl iš naujo. Apie tai, kad laikas nusinešė vienuolika šių metų mėnesių, susimąsčiau tik uždegusi advento žvakę. Jos skleidžiama šviesa pripildo sielą ramybės.
Toj ramybėj pajunti, kaip nustoja šuoliuoti laiką aplenkusios mintys, ir pamažu sugrįžti į save. Grįžti gyventi čia ir dabar iš ten, kur nunešė rūpesčiai, norai, svajonės. Palaima pajusti dabartį – nesigraužti dėl to, ką negerai padaręs, neplanuoti ateities darbų, o išgyventi šią minutę. DABAR – apkabinti šalia esantį, DABAR – paskambinti tam, kuris toli, DABAR – pasidžiaugti tuo, kas pasiekta, kuo tau pavyko tapti ir koks esi šią akimirką. Puikus jausmas. Tam ir skirtas adventas – tos keturios švenčių laukimo savaitės.
Bet ar visiems krikščionims šis laikotarpis prieš kūdikėlio Jėzaus gimimą bus apsivalymo ir ramybės laikas? Kaip rašo „Lietuvos žinios“, „Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį patvirtino paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio teikiamą ministrų kabinetą. Prezidentės dekretu patvirtintoje Vyriausybės sudėtyje bus 11 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei 3 socialdemokratų pasiūlyti kandidatai. Vyriausybė pradės darbą, kai Seimas pritars jos programai ir ministrai duos priesaiką“. Gal aš ir neteisi, bet man atrodo, kad kandidatams į ministrus ramybės net adventas nesuteiks. Nelauks jie ramiai švenčių, oi, nelauks… Dabar jų asmenybės išgyvena dėmesio piką, kai draugai ir nedraugai į biografijas žvelgia per padidinamąjį stiklą – kas dėmės reputacijoje ieškodamas, o kas šiaip sau pavydo graužiamas. Išnarstys juos po kaulelį, tikrai išnarstys. Kaip skelbiama, vienas jų – Julius Pagojus – suklupo net nepriėjęs Teisingumo ministerijos, kuriai buvo numatytas vadovauti, slenksčio.
O gal ir gerai, kad taip, juk turime pažinti tuos, kuriems patikima krašto ateitis. Tuo labiau kad dauguma kandidatų – ne itin žinomi veidai. Sakoma, kad atrinkti atsižvelgiant į kompetenciją, srities išmanymą. Būtų smagu, kad atsakingus postus užimtų specialistai, o ne politikai, kuriems sunku išlaviruoti tarp partijos tikslų ir rinkėjų norų.
„Nauja šluota gerai šluoja“, – moko liaudies išmintis. Prieš Kalėdas, kaip ir prieš Velykas, būtina apsišvarinti. Tikėkimės, kad ir naujieji ministrai, kas jie bebūtų, švarinsis iki skaidrumo… Nors man asmeniškai sunku tuo patikėti. Nepamenu nė vienos Vyriausybės, kad kuris nors iš ministerijų vadovų nebūtų „prisidirbęs“… Žmonės godūs, visų pirštai į save lenkti, o kai esi visai prie lovio, pagundai atsispirti dar sunkiau… Bet gal septynioliktoji Vyriausybė bus tvirtesnė, to jai ir palinkėkime.
Drumstos tos mano mintys, atleiskit, tik kitaip apie politiką galvoti nebemoku. Gal advento žvakės šviesa ir laikotarpio ramybė prasklaidys tamsius šešėlius, juk prieš šventes svarbiausia „išsišluoti“ sielą.
