Prieš mėnesį vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje meras Audrius Klišonis pasakojo, kiek savivaldybė turi nekilnojamo turto objektų, kaip sekasi jį optimizuoti. Panašu, kad prie turimų kvadratinių metrų prisidės dar 1 114. Būtent tokio ploto yra Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos namai, kuriuos rajono valdžia planuoja įsigyti. Apie tai prabilta liepos viduryje vykusiame Plungės rajono savivaldybės kolegijos posėdyje, kalba ir sprendimo priėmimas sekė praėjusią savaitę tarybos posėdyje.
Kaip minėta, 1 114 kv. m ploto pastatas ir beveik 28 a žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijai arba tiksliau būtų pasakyti Telšių vyskupijai. Šiuo metu pastatą patikėjimo teise valdo viešoji įstaiga Plungės bendruomenės centras.
Reikėtų prisiminti ir tai, kad į pastatą Savivaldybė yra įdėjusi ir nemažai investicijų. O tai, suprantama, kelia nekilnojamo turto vertę. Tad buvo nuspręsta užsakyti turto vertinimo paslaugą ir pasižiūrėti, kiek tas pastatas vertas. Nustatyta, kad bendra parapijos namų vertė – 489 tūkst. eurų (20 600 Eur šios sumos sudaro sklypo vertė).
Beje, 2010–2019 m. dalyje pastato buvo atliktas kapitalinis remontas, investuoti 252 199 eurai. Iš bendro ploto neremontuotas, nenaudojamas, apleistas pastato plotas sudaro 453 kv. m.
„Mes suinvestavome 252 tūkst. eurų ir, kaip suprantu, vertintojas tą įtraukė į vertinimą. Tai kaip gaunasi? Padarėme investiciją į pastatą, dabar įvertiname su investicija ir dar kartą susimokame?“, – kolegijos posėdyje klausimus kėlė opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas.
Pasak mero Audriaus Klišonio, kadangi planuojama įgyvendinti projektą ir Bendruomenės centre įkurdinti visas neįgaliųjų organizacijas, reikia nuspręsti išsipirkti pastatą ir tada investuoti į jį, ar tęsti taip, kaip yra. „Dabar turime vieną dekaną ir vieną vyskupą. Nuo tada, kai pradėjome vykdyti Bendruomenės centro projektą, jau yra antras vyskupas. Praeis keli metai, vėl gali įvykti pasikeitimai, ir tada nežinia, kokią turėsime situaciją. Sukelsime į tą pastatą visus neįgaliuosius ir gali atsirasti spaudimas, kad žiūrėkit taip ir taip“, – motyvą, kodėl reikėtų pirkti pastatą, vardijo A. Klišonis.
Beje, jo žodžiais tariant, dabar Bendruomenės centre esančios patalpos, kuriomis naudojasi parapijiečiai, dvasininkų teigimu, jiems yra per didelės. Bažnyčios planuose šalia buvusių senelių namų pastatyti nedidelę salytę parapijos reikalams. „Dabar ir iš vienos, ir iš kitos pusės interesas yra. Jei matome tokį sprendimo būdą, tada pradėsim kalbėtis dėl derybų su parapija“, – akcentavo meras. Pasak jo, derybose būtų galima aptarti ir sumokėjimo terminą, kad, kaip sakoma, ir avis sveika liktų, ir vilkas sotus būtų, t. y. už parapijos namus sumokant dalimis.
„Pritariu, kad reikia nupirkti tą pastatą, bet kaina, aišku, kitas klausimas. Kiek pamenu, dar litais po gaisro parapijos namuose esame davę pusę milijono. Tada buvo kitas klebonas. Paskui vėjas papūtė ir pusę šio pastato stogo nunešė – dar kartą mokėjome. Dar 252 tūkst. eurų europinių pinigėlių įdėta įkurdinant Bendruomenės centrą. Čia nemažai yra sukritę. Kiek ten įvertino, gal ir nereikėtų mokėti, bet kad nupirkti reikia – tai faktas. Baisus tas pastatas, o kišti pinigus į svetimą turtą?… Nupirkti ir sutvarkyti. Tas pastatas baisiai atrodo ir skulptūrėlė (planuojama greta esančiame fontane pastatyti Šv. Jono Krikštytojo skulptūrą – red. past.) čia jau nebepagražins“, – buvo įsitikinęs ir Robertas Endrikas.
Nors pasisakančių prieš parapijos namų pirkimą ir nebuvo, tačiau vienas retorinis klausimas politikams kilo: „Kas išdrįs derėtis su klebonu?“
