Lietuvoje fiksuojamas rekordinis Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) narių skaičius – 2026 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, organizacijai priklauso jau apie 19,5 tūkst. žmonių. Pasak sąjungos vado, pulkininko leitenanto Lino Idzelio, tai didžiausias skaičius per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį.
Augimo tendencijos matomos ir regionuose – Mažeikiuose šiemet prie organizacijos prisijungė kelios dešimtys naujų narių.
Rekordinis augimas: stiprėja ne tik skaičiai, bet ir kokybė
Plk. ltn. L. Idzelis „Santarvei“ pasakojo, kad šiandien svarbiausia ne tik augantis narių skaičius, bet ir organizacijos stiprėjimas iš vidaus. Gerėja šaulių rengimas, aiškėja specializacijos, stiprinamas bendradarbiavimas su kariuomene ir kitomis institucijomis, vyksta bendros pratybos, o šaulių motyvacija nuosekliai auga.
Nors didžiausias augimas fiksuojamas didmiesčiuose, regionuose taip pat matomas aktyvėjimas.
„Kadangi daugiausia žmonių gyvena didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, ten ir šaulių gretos gausiausios, ir naujų narių ateina daugiausiai. Bet ir regionuose judesio yra, nes žmonės mato, kas vyksta pasaulyje, kas vyksta aplink mus, ir supranta – ant lovos jau pagulėjom, reikia veikti, reikia ruoštis. Nes kas, jeigu ne mes patys turim pasirūpinti savo valstybe?“ – teigė L. Idzelis.
Mažeikių ir aplinkiniuose rajonuose labai ryškaus šaulių skaičiaus šuolio kol kas nėra, tačiau naujų narių nuolat atsiranda. Sausio pabaigoje Mažeikiuose šaulio priesaiką ir jaunojo šaulio pasižadėjimą davė 48 naujokai – jie įsiliejo į Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės gretas.
Šauliais tampa ir jaunimas, ir aukštos kvalifikacijos specialistai
LŠS gretose šiandien galima sutikti labai įvairių žmonių – tiek jaunimo, tiek suaugusių, aktyviai dirbančių gyventojų.
Pasak sąjungos vado, pastaruoju metu ryškėja bendra tendencija – auga tiek jaunųjų šaulių, tiek suaugusių narių skaičius. Ypač džiugina aktyvus jaunimas regionuose.
„Regionuose jaunimas tikrai nemiega – tampa ir jaunaisiais šauliais, ir šauliais. Jie yra imlūs, patriotiški, aktyvūs, kuriantys naujoves – jie pakeis mus, todėl tikiu, kad Lietuvą perduodame į geras rankas“, – šyptelėjo plk. ltn. L. Idzelis.
Tuo metu organizacijos vidiniai duomenys rodo, kad nemaža dalis šaulių – išsilavinę ir profesinėje srityje aktyvūs žmonės. Pernai atlikto tyrimo duomenimis, 39 proc. narių turi magistro ar aukštesnį išsilavinimą, dar 37 proc. – bakalauro laipsnį. Beveik visi apklaustieji yra dirbantys, o net ketvirtadalis nurodė užimantys aukšto lygio vadovų ar verslo savininkų pozicijas.
Prisijungti skatina ne tik pilietiškumas, bet ir noras būti pasiruošus
Žmones jungtis prie LŠS skatina ne viena priežastis.
Kaip rodo organizacijos duomenys, svarbiausias motyvas – noras prisidėti prie valstybės gynybos ir būti pasirengus veikti, jei to prireiktų.
Plk. ltn. L. Idzelio teigimu, žmonėms taip pat svarbu įgyti praktinių įgūdžių – suprasti, kaip elgtis krizinių situacijų ar karo metu, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius.
„Dauguma sako, kad juos motyvavo noras aktyviai prisidėti prie šalies gynybos. Kiti nori žinoti, kaip elgtis ekstremaliomis situacijomis, kaip apsaugoti save ir savo šeimą. Yra ir tokių, kurie ieško prasmingos veiklos ar bendruomenės“, – paaiškino jis.
Šauliais tampa labai įvairūs žmonės – nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar fizinio pasirengimo. Svarbiausia – nusiteikimas ir noras prisidėti prie valstybės saugumo.
Nors susidomėjimas LŠS veikla auga, ne visi, kurie ja domisi, galiausiai ryžtasi prisijungti.
Pasak LŠS vado, priežasčių gali būti įvairių – nuo kasdienių įsipareigojimų iki asmeninių prioritetų: „Manau, kad priežasčių gali būti įvairių: kas nors augina vaikus, kas nors turi kitų prioritetų. Ne paslaptis, kad yra ir tokių, kurie viską žino geriausiai gulėdami ant sofos – jie niekur neina, tik kritikuoja tuos, kurie ką nors daro.“
Didžiausias išbandymas – laiko stoka
Regionuose veikiančių LŠS padalinių kasdienybėje dažnai susiduriama su labai praktiškais išmėginimais. Vienas pagrindinių – laiko stoka. Žmonės derina darbus, studijas, šeimą, o neretai dar ir rūpinasi ūkiu, be to, gyvenant atokiau daugiau laiko tenka skirti kelionėms į užsiėmimus ar pratybas: „Todėl lenkiu galvą prieš tuos, kurie pasirenka šaulystę, mokosi patys, moko kitus ir iš tiesų atiduoda dalį savęs Tėvynės labui.“
Vis dėlto, norint pritraukti daugiau žmonių į Šaulių sąjungos veiklą regionuose, efektyviausiai veikia paprasti, bet tiesioginiai būdai – gyvas kontaktas ir aiškus veiklos pristatymas. Svarbiausia pasiekti žmogų per patirtį – sudaryti galimybę susipažinti su organizacija iš arti.
„Jei žmogus yra motyvuotas, jo nereikia specialiai raginti – jis pats ateina ir klausia, kuo gali būti naudingas. Matome, kad susitikimai su žmonėmis renginiuose, šventėse, šauliškos edukacijos, atviros dienos, kai žmonės gali gyvai pabendrauti su šauliais ir „pasimatuoti“ šaulystę, visada duoda rezultatų“, – įsitikinęs plk. ltn. L. Idzelis.
Anot jo, ne mažiau svarbi ir komunikacija – pristatant veiklų įvairovę bei suteikiamas žinias ir įgūdžius, žmonėms tampa lengviau apsispręsti prisijungti.
Didelis specializacijų spektras
LŠS veikla apima didelį specializacijų spektrą – nuo gynybinių iki civilinių sričių. Šauliai gali rinktis veiklą pagal savo gebėjimus: nuo bepiločių sistemų valdymo, kibernetinio saugumo, ryšių ir IT sistemų ar inžinerijos iki medicininės, psichologinės, logistinės ar informacinės paramos.
Svarbios ir kitos sritys – elektroninė kova, rezistencija, psichologinės operacijos, evakuacija bei gelbėjimas, kinologija.
Šauliai taip pat prisideda prie visuomenės atsparumo stiprinimo, kultūrinės veiklos, istorinės atminties išsaugojimo, tarptautinių ryšių, karo nusikaltimų fiksavimo bei lengvosios aviacijos veiklų. Šaulystė šiandien apima ne tik karinį pasirengimą, bet ir visuomeninę, technologinę bei pilietinę veiklą.
Šauliai – aktyvūs tiek Lietuvoje, tiek užsienyje
Šaulių veikla vykdoma ne tik Lietuvoje – organizacijos padaliniai veikia ir užsienio šalyse. Ten gyvenantys lietuviai prisideda prie informacinės ir politinės paramos Lietuvai, padeda kovoti su propaganda, bendradarbiauja su vietos žiniasklaida ir institucijomis.
Be to, jie aktyviai ruošiasi valstybės gynybai – treniruojasi kartu su NATO partneriais ir yra įtraukiami į bendrus Lietuvos gynybos planus. Šauliai užsienyje prisideda ir prie pagalbos pabėgėliams, finansinės paramos bei išteklių mobilizavimo.
Prie šios veiklos gali prisijungti ir užsienyje gyvenantys lietuviai, net jei jie turi kitos šalies pilietybę – jie gali tapti šauliais rėmėjais.
Skirtingos įsitraukimo formos
Šaulių veikla apima įvairias įsitraukimo formas, pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms ir galimybėms. Jaunieji šauliai – 11–18 metų moksleiviai – dalyvauja keturių pakopų ugdymo programoje, kurioje mokosi išgyvenimo, pirmosios pagalbos, lyderystės, topografijos ir karybos pagrindų. Daug veiklų vyksta gamtoje, organizuojamos stovyklos, žygiai, o veikla yra nemokama. Jaunieji šauliai taip pat turi galimybę dalyvauti tarptautiniuose projektuose.
Suaugusieji gali rinktis tarp neginkluoto ir ginkluoto pasipriešinimo. Neginkluoto pasipriešinimo šauliai padeda krizių metu – kontroliuoja žmonių srautus, stebi informacinę erdvę, teikia pagalbą ir prisideda prie visuomenės atsparumo stiprinimo. Tuo metu ginkluoto pasipriešinimo šauliai ruošiasi valstybės gynybai kartu su Lietuvos kariuomene, o karo atveju integruojami į ginkluotąsias pajėgas.
Prisijungti prie šaulių veiklos galima įvairiais būdais – kiekvienas gali pasirinkti jam tinkamiausią kelią ir prisidėti pagal savo galimybes.
Nuotr. iš Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės ir Lietuvos šaulių sąjungos archyvų
