Kai stalo kalendoriuje atverčiau rugsėjo 8-osios lapelį, už akių užkliuvo nuoroda, jog tai – Vytauto Didžiojo karūnavimo diena. Turiu pripažinti, kad ši data mano istorijos žinių kraitelėje buvo kažkur „paklydusi“. Kadangi rūpėjo, kodėl gi karūnavę kunigaikštį netapome karalyste, nutariau paieškoti atsakymo. O jis paprastas: Vytautas Didysis nebuvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. 1430-ųjų rugsėjo 8-ąją žadėta tai padaryti, bet ceremonija neįvyko, nes lenkai suėmė pasiuntinius, gabenusius Vytautui karūną ir dokumentus.
O kas būtų nutikę, jei planas karūnuoti Vytautą būtų pavykęs? Gal iki šiol gyventume valdomi monarcho? Tarkim, kaip britai… Sunku net spėlioti, kaip būtų buvę, jei būtų buvę… O štai Jungtinės Karalystės gyventojai džiaugiasi turėdami karalienę. Tą jų džiaugsmą įrodo reitingai, liudijantys, kad net 90 procentų britų labiausiai pasitiki savąja monarche Elizabeth II. Kuo ji šitaip žavi savo tautiečius? Kuo pelnė jų prielankumą? Gal tuo, kad įkūnija pareigos, garbės ir pasiaukojimo vertybes?
Beje, rugsėjo 9-oji buvo ta diena, kai Elizabeth II tapo ilgiausiai valdančia Jungtinės Karalystės monarche. 89 metų karalienė šias pareigas eina jau 63 metus ir 7 mėnesius, o rugsėjo 9-oji buvo ta diena, kai dabartinė monarchė karaliavimo stažu aplenkė savo proprosenelę karalienę Victorią. Taigi nuo šiol Jungtinės Karalystės sosto rekordininkė – jau Elizabeth II.
O kol britai dievina savo karalienę, lietuvai meldžiasi kitam dievui – krepšiniui, kuriam nuo rugsėjo 5-osios tarnauja kone kiekvienas Lietuvos vyras ir nemaža dalis moterų. Vieni – arenose, kiti – baruose, treti – namuose, prilipę prie televizorių ekranų. Daugybė aistrų, nervų, litrai išgerto alaus, krūvos sušlemštų užkandžių… Tiek tat eiliniam Lietuvos sirgaliui atsieina mūsų rinktinės pergalės ir pralaimėjimai Europos čempionate.
Pavydu žiūrėti, kaip be pasigailėjimo visus priešininkus krepšinio aikštelėje triuškina prancūzai, serbai, graikai. Jie savo grupėse kol kas skaičiuoja tik pergalingus žygius prieš visus varžovus. O lietuviai? Mes, nors ir dieviname krepšinį, šiame „eurobaskete“ dar neblizgame. Tiesa, įveikėme ukrainiečius (vienu vieninteliu taškeliu), kiek solidesniu skirtumu laimėjome prieš brolių latvių rinktinę, o štai belgams sugebėjome prakišti. Niekingais dviem taškais… Laimei, kad bent estams nepasidavėme, nors pralaimėjimu jau tikrai kvepėjo.
Čempionatas tik prasideda, ir kuo jis baigsis Jono Kazlausko vadovaujamai Lietuvos ekipai, galima tik spėlioti. Ypatinga sėkmė prognozuojama serbams, kurie, anot specialistų, geba keisti žaidimo ritmą. Gerai žaidžia ir jau minėtieji prancūzai, graikai. Ar mūsiškiams pavyks išsiveržti į lyderius? Belieka įsmeigti akis į ekraną ir tikėtis, palaikyti.
