Antradienį Seimas iš naujo balsavo už dabartinę vyriausybę su trimis pasikeitusiais ministrais. Aukščiausioje lygoje ir vėl dirbs moteris – vidaus reikalų ministre tapo Lietuvos lenkų atstovė Seimo narė Rita Tamašunienė. Susisiekimo ministru paskirtas Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas parlamentaras Jaroslavas Narkevičius, o Žemės ūkio ministerijai vadovaus „socialdarbietis“ Andrius Palionis. Tad premjero Sauliaus Skvernelio vargai dėl vyriausybės formavimo baigti. Įdomu buvo stebėti, kaip politinės partijos sprendžia šią nelengvą užduotį – juk kėdžių daug mažiau nei norinčiųjų ant jų įsitaisyti.
Nelengva ir Seimo nariams. Rodos, taip neseniai mūsų išrinktieji balsavo už alkoholio laiko apribojimą, o štai Petras Čimbaras ir vėl mėgina priversti juos grįžti prie jau nudirbto darbo. „Dabar sekmadieniais alkoholio galima įsigyti iki 15 valandos, tuo metu parlamentaras „socialdarbietis“ Petras Čimbaras siūlo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios leistų alkoholiu kasdien prekiauti nuo 10 iki 20 valandos. Maitinimo vietose įsigytus alkoholinius gėrimus sekmadieniais taip pat būtų galima išsinešti iki 20 valandos“, – apie parlamentaro užmojus rašo „lrytas.lt“.
Man dabar galiojanti alkoholio pardavimo tvarka patinka – turiu vilčių, kad tauta pamažu išblaivės.
Kol „socialdarbietis“ rūpinasi alkoholio prieinamumu liaudžiai, pasaulio bankai sprendžia daug didesnius galvosūkius, trimituodami apie ekonominio silpnėjimo perspektyvas ir skelbia be darbo paliksiantys apie 50 tūkstančių darbuotojų. „Tendencija ypač ryški Europoje. Rūpesčių kamuojamas Vokietijos „Deutsche Bank AG“ iki 2022 m. planuoja atleisti 18 000 darbuotojų arba beveik 20 proc. viso personalo. Ispanijos „Banco Santander SA“, Jungtinės Karalystės „HSBC Holdings Plc“ ir „Barclays Plc“ bei Prancūzijos „Societe Generale SA“ taip pat atsisako tūkstančių darbo vietų. „UniCredit SpA“ numato panaikinti net 10 000 etatų“, – rašo portalas „delfi.lt“.
Dideliuose laukuose vyksta dideli mūšiai, o jų metu iššautas salves, ko gero, girdėsime mes visi. Kol dar ramu, kol dar turime vilčių, kad Lietuvai neteks patirti dar vieno ekonominio nuosmukio, žiūriu pro langą ir stebiu, kaip ramiai be jokio streso vasara užleidžia vietą rudeniui. Lyg raudonas šermukšnių uogas į karolius veriu vasaros atsiminimus: gerus – ant siūlo, blogus – metu lauk, netikėtus –pasidaliju su draugais. Prie tokių priskiriu ir mažyti akibrokštą, patirtą vienoje kavinėje. „Ar to pašersi, ar pati paies?“ – paklausė jaunutė padavėja, neapsispręsdama: šalia manęs ar šalia dvejų metų anūkės padėti vaikišką patiekalą. Išgirsta frazė pritrenkė – nesitikėjau tokio komunikavimo su klientais. Pradžioje piktinomės, paskui juokėmės, bet iki šiol svarstome: gal čia viskas normalu, gal žemaičiams taip galima… Kiekvienam – savi galvosūkiai.
