(nuotr. ChatGPT)
Netekus danties dažniausiai pirmiausia pastebima atsiradusi tuščia vieta dantų lanke arba pasikeitęs kramtymas. Tačiau dantis atlieka ne tik estetinę funkciją – jis yra visos dantų ir žandikaulio sistemos dalis. Pašalinus dantį, jo vietoje esantis žandikaulio kaulas pradeda persitvarkyti, o ilgainiui gali mažėti jo tūris. Vieno danties netekimas paprastai nesukelia staigių ir ryškių veido bruožų pokyčių, tačiau ilgai neatkuriant kelių ar daugelio dantų gali kisti sąkandis, žandikaulio atrama ir net veido proporcijos.
Kas vyksta su žandikaulio kaulu netekus danties?
Pašalinus dantį prasideda natūralus alveolinės ataugos – kaulo, kuriame buvo danties šaknis, – persitvarkymas. Moksliniai tyrimai rodo, kad po danties pašalinimo mažėja tiek alveolinės ataugos plotis, tiek aukštis, o pokyčių mastas priklauso nuo konkretaus danties vietos ir individualios žmogaus būklės. Todėl planuojant atkurti prarastą dantį svarbu įvertinti ne tik matomą tarpą, bet ir likusio kaulo kiekį. Jeigu dantis jau prarastas ir svarstote jo atkūrimo galimybes, OZO klinika gali būti tinkama vieta konsultacijai, kurios metu įvertinama bendra burnos ir žandikaulio kaulo būklė bei sudaromas individualus gydymo planas.
Kaip dantų netekimas gali paveikti veido išvaizdą?
Ryškesni veido pokyčiai dažniau siejami ne su vieno, o su daugelio ar visų dantų netekimu. Mažėjant alveolinio kaulo tūriui ir prarandant dantų suteikiamą atramą, gali mažėti apatinės veido dalies aukštis, keistis lūpų bei smakro padėtis. Tyrimuose, kuriuose vertinti visų dantų netekę pacientai, nustatyta, kad ilgalaikė žandikaulio kaulo rezorbcija gali turėti įtakos veido profiliui ir jo proporcijoms. Be to, palikus tuščią vietą dantų lanke, laikui bėgant gali keistis ir visos kramtymo sistemos pusiausvyra. Todėl prarasto danties nereikėtų vertinti tik kaip estetinės šypsenos problemos.
Kodėl danties atkūrimo nereikėtų atidėlioti?
Kuo ilgiau trūksta danties, tuo daugiau laiko vyksta žandikaulio kaulo persitvarkymas. Dėl sumažėjusio kaulo tūrio vėlesnis danties atkūrimas kai kuriais atvejais gali tapti sudėtingesnis ir prieš implantaciją gali prireikti papildomų procedūrų, pavyzdžiui, kaulo augmentacijos. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad alveolinės ataugos išsaugojimo procedūros gali sumažinti po danties pašalinimo vykstantį kaulo tūrio mažėjimą, nors visiškai jo sustabdyti ne visada įmanoma. Taip pat pabrėžiama, kad implantacijos galimybės ir papildomų procedūrų poreikis priklauso nuo likusio žandikaulio kaulo kiekio bei individualios situacijos.
Prarastas dantis kurį laiką gali atrodyti kaip nedidelė problema, ypač jei tarpas nėra matomas šypsantis. Vis dėlto organizme pokyčiai gali vykti ir tuomet, kai jų dar nepastebime veidrodyje. Todėl verta galvoti ne tik apie tai, kaip šypsena atrodo šiandien, bet ir kokią atramą dantys bei žandikaulis turės po kelerių metų – laiku priimtas sprendimas gali suteikti daugiau galimybių išsaugoti tiek burnos funkciją, tiek natūralius veido bruožus.
