I redakcija paskambino susirupinusi „Viciunu“ grupes UAB „Plunges kooperatine prekyba“ darbuotoja ir klause, ar tiesa, kad artimiausiu metu iš ju imones bus atleista nemažai darbininku. Kol kas atleidimo lapeliu jie dar negave. Pakalbinome imones profsajungos pirmininke Vilma Kuriene.
– I redakcija kreipesi jusu imones darbuotoja, susirupinusi, jog artimiausiu metu nemažai darbininku gali netekti darbo. Ka galite pasakyti tuo klausimu Jus, profsajungos vadove?
– Vis garsiau kalbama apie artejancia ekonomine krize. Be abejo, ji lies ir musu imone. Del šios priežasties ruošiamasi reorganizuoti gamyba. Vietoj šiuo metu dirbanciu keturiu pamainu jau liko trys. Savaime aišku, tures sumažeti ir darbininku skaicius, juolab kad gamyba nevyks šeštadieniais ir sekmadieniais.
– Kas bus tie pirmieji, kurie neteks darbo?
– Kaip žinote, dabar musu imoneje dirba nemažai žmoniu iš kitu rajonu: Mažeikiu, Skuodo, Telšiu, Rietavo, Salantu. Iki šiolei i darba ir namo juos veždavo musu transportas. Nuo lapkricio 17-osios nebevežios, taigi tie, kurie nores dirbti Plungeje, tures atvykti savo transportu. Imones administracija tikisi, kad dalis darbininku iš kitu vietoviu iš darbo išeis savo noru. Kitas dalykas – iki Naujuju metu bus atleisti tie darbuotojai, kurie buvo priimti terminuotam laikotarpiui, kitaip tariant, darbo sutartis su jais nebus pratesta. Tokiu darbuotoju yra apie 40. Be to, jau sugriežtintos vidaus tvarkos taisykles. Beje, jos ir taip buvo pakankamai griežtos, bet dabar ypatingais atvejais kiekviena pražanga ir bus vertinama ypac griežtai. Taigi, tikimasi, kad iki Naujuju metu dirbanciu žmoniu gerokai sumažes.
– Šiomis dienomis imoneje lankesi Lietuvos maistininku profsajungos pirmininke Gražina Gruzdiene ir darbo užmokescio ekspertas Algirdas Zvicevicius, susitiko su imones vadovais. Susitikime dalyvavote ir Jus. Ar pasiseke susitarti del aptariamu klausimu?
– Tenka pripažinti, kad derybos buvo nelengvos. Nepasiseke su administracija susitarti del poilsiui skirto laiko diena ir nakti. Profsajunga reikalauja, jog naktineje pamainoje dirbantys žmones poilsiui turetu pusvalandi, o dienineje – valanda. Administracija teigia, jog butina atsižvelgti i sveikata, tad nakti pertrauka turetu testis valanda, o diena – pusvalandi. Profsajungos nuomone, administracija rupinasi ne sveikata, o naktineje pamainoje dirbanciuju uždarbio priedais.
– Ar jums neatrodo, kad žmonems truksta informacijos?– Be abejo. Taciau kiekviena informacija pirmiausia turi buti konsultacine tvarka suderinta su profsajunga ir tik tada paskelbta darbuotojams. Štai paskutinis atvejis: žmones apie busimuosius pasikeitimus gamyboje sužinojo vos prieš kelias dienas, taciau, kaip jie ivyks, kaip bus reorganizuotos pamainos, – tik proceso metu. Darbininkai neturejo galimybes pokyciams pasirengti psichologiškai. Suprantami dabartiniai ekonominiai sunkumai, bet aišku ir tai, jog dirbtinis spaudimas savo noru išeiti iš darbo vyksta todel, kad nenorima žmonems moketi išeitiniu išmoku. Susitikime kalbeta ir apie busimaja maistininku profsajungos konferencija, kuri turetu vykti ateinanciu metu pradžioje. Jos metu bus aptarta, kaip vykdomos darbo sutartys.
Išgirde „Viciunu“ grupes „Plunges kooperatines prekybos“ profsajungos pirmininkes Vilmos Kurienes nuomone, pasidomejome, ka apie busimaji darbininku atleidimo procesa mano „Viciunu“ grupes valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.
– Be abejo, krizes aidai pasieke ir „Viciunu“ grupes imones. Jau metu pradžioje gerokai pabrango kuras, žaliavos ir gamybos kaštai. Kitas dalykas – apie 90 proc. musu produkcijos realizuojama užsienyje, o ten pastaruoju metu del tos pacios krizes paklausa sumažejo apie 20 proc. Be to, užsakymai keiciasi, tarsi pulsuoja. Turime prisipažinti, jog nuo spalio 1 dienos nauju darbininku i imones nebepriimame. Del suprantamu priežasciu mažinant gamyba, iškilo rupestis, kaip išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus. Bandome nuo keturiu pamainu pereiti prie triju, darbo grafikus išdestyti taip, kad nenukentetu žmones, kad jie nebutu atleidinejami masiškai, gal darbuotoju sumažes naturaliu budu.
Rimtai galvojame, kaip pagaminti kokybiškos, taciau pigesnes produkcijos ir tokiu budu išsaugoti turima rinka.
